No products in the cart.
Italija garsėja puikiu maistu, tačiau nuvykę ten likote nusivylę? Greičiausiai pakliuvote į turistų viliojimo spąstus ir pasirinkote netinkamą vietą savo kulinariniams potyriams. O jeigu kada susimąstėte, kaip patys italai sugeba visada pataikyti į skaniausią vietą mieste, atsakymas paprastas: jie beveik niekada nesiremia reitingais ir atsiliepimais. Jokių žvaigždučių, jokių “Top 10 restaurants near me”(liet.: 10 geriausių restoranų netoliese). Italai turi savą, instinktyvią, bet neįtikėtinai veiksmingą sistemą.
Štai taisyklės, kuriomis vadovaujasi vietiniai – ir kuriomis turėtų vadovautis kiekvienas keliautojas, jei nori valgyti taip pat skaniai.
Pirmas žingsnis: atverskite meniu ir pasižiūrėkite, kiek jame patiekalų. Jeigu meniu primena romaną – bėkite.
Ilgi sąrašai reiškia vieną: didžioji dalis maisto yra šaldyta, o ne gaminama šviežiai.
Kuo trumpesnis meniu – tuo šviežesnis maistas. Tai ženklas, kad virtuvėje kažkas realiai verda, kepa ir gamina, o ne tik naudoja pusfabrikačius.
Italams tai – didysis testas. Jeigu meniu matote tą pačią makaronų rūšį, tik su skirtingais padažais – negerai.
Jeigu meniu keičiasi formos – pici, paccheri, tagliolini, orecchiette – tai ženklas, kad virtuvė išmano savo amatą.
Skirtingos formos = tikra virtuvė, ne fabrikas turistams.
Klausimas ne “ką žmonės rašo”, o kas sėdi viduje?
Puiku!
Duona italų virtuvėje yra vizitinė kortelė. Jeigu ji sausa ir bekvapė, vadinasi, virtuvė neparodys nieko geresnio.
Gera duona = gera virtuvė.
Meniu anglų kalba yra normalu – juk Italija – turistinė šalis. Bet jeigu virš durų šviečia milžiniški užrašai:
… italai ten neina. Neikite ir jūs.
Geriausias ženklas – ranka užrašyti specialūs dienos patiekalai. Tai reiškia, kad virtuvė gamina iš to, ką rado tądien turguje. Švieži ingredientai = skonis, kurio nepakartos jokie turistiniai restoranai.
Turistinių vietų energija primena oro uostus:
Italai ten neina.
Ir jūs neturėtumėte.
Jeigu prie kaimyninio staliuko matote cacio e pepe (makaronų patiekalas, kurį sudaro tarkuotas pecorino romano sūris ir juodieji pipirai su tonarelliais arba spagečiais), carbonara (makaronų patiekalas, pagamintas iš riebios sūdytos kiaulienos, kietojo sūrio, kiaušinių, druskos ir juodųjų pipirų), amatriciana (padažas, pagamintas iš pomidorų, guanciale, pecorino romano arba pecorino di Amatrice sūrio, juodųjų pipirų, aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus, sauso baltojo vyno ir druskos, patiekamas su makaronais), kurie atrodo tikroviškai – gerai. Tačiau, jeigu matote geltoną tirštą padažą, primenantį grietinėlę, arba pomidorų padažą, kuris primena kečupą – „viso gero„.
Italijoje pietų laikas prasideda apie 12:30–13:00.
Jei tuo metu restoranas tuščias, akivaizdu – tai labai blogas ženklas.
Geras maistas = pilni staliukai.
Paskutinė, bet turbūt pati svarbiausia taisyklė – jeigu iš virtuvės sklinda švelnus česnako, alyvuogių aliejaus ir šviežių daržovių kvapas – eikite vidun. Jeigu užuodžiate tik kepimo aliejų – valgyti ten tikrai neverta…
Italijoje skaniai pavalgyti nėra sunku – vadovaukitės tais pačiais principais, kuriais vadovaujasi vietiniai. Užtenka kelių detalių – nuo meniu ilgio iki duonos kokybės – ir jūs labai greitai atskirsite autentišką trattoria nuo turistinių pinklių. Šios taisyklės veikia visoje Italijoje – nuo Romos iki Neapolio, nuo Florencijos iki mažyčių Toskanos miestelių. Lai kita jūsų kulinarinė patirtis Italijoje tampa nepamirštamu gyvenimo įspūdžiu 
P.S. Apie kavą. Kodėl italai kapučino kavą geria tik ryte ir kokią kavą „galima” gerti bet kuriuo dienos metu?
Italai kavą laiko ne tik gėrimu, bet ir kultūros dalimi. Todėl jų pasirinkimai priklauso ne nuo mados, o nuo fiziologijos, tradicijų ir maisto kultūros taisyklių, perduodamų iš kartos į kartą.
Cappuccino italams – tai pusryčių patiekalas, o ne gėrimas. Cappuccino yra tinkamas tik ryte, nes:
Taigi, nerašyta taisyklė, ar net socialinė norma, kurios laikosi visi italai – po 11 valandos – jokio pieno kavoje!
Espresso – mažas, lengvas ir skirtas bet kuriuo metu. Italų caffè (mūsų vadinamas espresso) turi visai kitą paskirtį:
Espresso italams – tai mažas ritualas, trumpas sustojimas, akimirka sau. Dėl to kavos barai nuolat pilni žmonių, kurie išgeria savo caffè per 20–30 sekundžių, tiesiog stovėdami prie stalo.
