Modernus ir šiuolaikiškas – mes esame pratę šiuos apibūdinimus naudoti kaip sinonimus, kai kalbame apie tam tikras naujoves, kai pabrėžiame išskirtinumą naujos mados ar naujų technologijų atžvilgiu. Tačiau meno ir architektūros srityje šie apibrėžimai apibūdina skirtingų laikotarpių stilių ir tendencijas. Šiuolaikinė architektūra apima viską, kas vyksta šiandien. Tad kas yra modernistinė?
Modernistinės architektūros stilius iškilo kartu su pramonės industrializacija, kai to meto architektai daugiau dėmesio ėmė skirti praktinėms gyvenimo sąlygoms, o ne grožiui ir estetikai. Priešingai nei revivalistiniai stiliai, moderni architektūra neturi sentimentalumo elementų, joje vyrauja naujovės, eksperimentalizmas bei minimalizmas.
Tai stilius, kuriame akcentuojama funkcija ir supaprastinta forma, o ne ornamentika. Tokia dizaino estetika nukrypsta nuo klasikinių tradicijų, tokių kaip karalienės Anos, Viktorijos laikų ar gotikos atgimimo stilių, kur buvo nevengiama integruoti gausias dekoracijas bei sudėtingas formas. Modernistinė architektūra – tai aštrios, švarios linijos bei elementarios geometrinės figūros, kai stilius, kai „mažiau yra daugiau“.
Moderniosios architektūros judėjimas nebuvo trumpalaikis ir apima keletą postilių, kurių vystymasis truko apie 60 metų, todėl sudėtinga vertinti tikslią šio judėjimo pradžią. Kai kuriems atrodo, kad šis stilius apima ir pereinamojo laikotarpio architektūrą, kaip pavyzdžiui Art Deco ir Arts and Craftsjudėjimus. Pagal kitus, minėti ankstesni stiliai veikiau tik įkvėpė XX a. vidurio modernistinio stiliaus architektus, linkusius vertinti „grynesnes“ formas.
Modernus dizainas gimė kartu su mintimi, kad forma turi sekti funkciją. Ši idėja tapo architekto Louis Sullivan darbo rezultatu, kuris 1893 m. suprojektavo pastatus pasaulinei parodai Čikagoje. Tai buvo pradžia ir pagrindas visai modernistinei architektūrai.
Kiti populiarūs moderniosios architektūros pradininkai yra Frank Lloyd Wright, Staatliches Bauhaus, Ludwig Mies van der Rohe ir Le Corbusier.
Charakteristikos
Nors yra daug modernistinės architektūros postilių, visus juos vienija keletas būdingų bruožų:
• Švarios, minimalios linijos. Jose nenaudojami papildomi ornamentai, linijos įprastai yra nuoseklios, lygios tekstūros.
• Plačios stogo iškyšos. Kai kuriuose moderniuose namuose akcentuojamos žemos, horizontalios konstrukcijos su didelėmis stogo iškyšomis.
• Stiklinės sienos ir dideli langai, pro kuriuos į vidų patenka daug natūralios šviesos.
• Atviros, tačiau aiškiai apibrėžtos erdvės. Kadangi modernistinėje architektūroje pagrindinis dėmesys skiriamas funkcionalumui ir patogumui, susijusias erdves siekiama sulieti į vieną, kaip pavyzdžiui valgomasis sujungtas su svetaine ir pan.
• Modernios ir tradicinės statybinės medžiagos. Dažniausiai moderniuose pastatuose naudojamos statybinės medžiagos yra plienas, betonas, geležis ir stiklas. Ankstesnės įprastos statybinės medžiagos, tokios kaip medis, plytos ir akmuo tapo labiau apdailos elementais, siekiant parodyti jų natūralų grožį.
• Santykis su aplinka. Daug dėmesio skiriama vietai ir tam, kaip pastatai įsilies į juos supančią aplinką.
• Asimetriškas dizainas. Modernistinio stiliaus architektai žaidė su didelėmis, lygiomis formomis ir asimetriškomis kompozicijomis vengdami bet kokių papildomų puošybos elementų ar ornamentų.
Ryškiausias bruožas – ornamentų ir puošybos atsisakymas
Ankstyvojoje modernistinės architektūros srovėje vis dar buvo naudojami ornamentai. Pavyzdžiui, Frank Lloyd Wright mėgo langų puošybą tam tikro stiliaus vitražus, kurie pakeisdavo namų interjero dekoravimą meniniais kūriniais. Taigi, modernistinė architektūra dažniausiai yra labiau analitiška, o ne efektinga.
Modernistinė architektūra skiriasi nuo šiuolaikinės architektūros.
Labai dažnai modernistinė ir šiuolaikinė architektūra yra laikoma kaip tas pats stilius. Tačiau reikia pabrėžti, kad modernistinę architektūrą įkvėpė platesnis meno ir kultūros judėjimas, žinomas kaip modernizmas, besitęsęs maždaug iki 1960 m. Tuo tarpu šiuolaikinė architektūra apima septintojo dešimtmečio architektūrą iki pat šių dienų. Trumpai tariant, šiuolaikinė architektūra atspindi dabartines tendencijas, kurių esama labai įvairių.
Modernistiniai namai – per daug „šalti” kasdieniniam gyvenimui
Modernistiniai namai buvo revoliucingi tuo, kad prioritetu pastatė laisvai tekančios erdvės koncepciją, taip pat atmetė netvarką ir objektų perteklių. Visgi modernistiniam laikotarpiui įsisenėjus, daugelis architektų užginčijo šią griežtą erdvės ir objektų trūkumo sampratą kaip šaltą ir beasmenę. Tokia įvykių eiga atnešė šiuolaikiškesnes tendencijas, kuriose jau buvo įtraukiama ornamentika ir platesnis koloritas. Šiuolaikiniuose namuose galima aptikti atviros koncepcijos erdvių planą, bet taip pat turėti ir ryškių privatumo motyvų.
Apibendrinant galima sakyti, kad modernistinė architektūra prasidėjo XX a. pradžioje ir baigėsi maždaug ties septintuoju dešimtmečiu, kada labiau šiuolaikinis dizainas tapo aktualesnis. Pagrindiniai modernistinės architektūros principai yra formos, švarios, tiesios linijos bei ornamentikos eliminavimas. Ilgainiui modernistiniai principai tapo per šalti kasdieniam gyvenimui dėl erdvės pertekliaus ir atšiauraus statybinių medžiagų tipo.
