Matcha – tai ne paprasta žalioji arbata, o tikras kultūrinis reiškinys, kuris iš Japonijos šventyklų atkeliavo į modernius pasaulio miestus. Šiandien matcha gėrimas yra ne tik madingas, bet ir itin vertinamas dėl savo skonio, rituališkumo bei sveikatai naudingų savybių.
Iš kur kilo matcha?
Matcha šaknys siekia daugiau nei tūkstantį metų atgal. Manoma, kad žaliosios arbatos miltelių gėrimą pirmieji pradėjo vartoti kinų vienuoliai Tang dinastijos laikais, tačiau būtent Japonijoje ši tradicija įgavo gilesnę prasmę.
XII a. japonų vienuolis Eisai iš Kinijos parsivežė žaliosios arbatos miltelių gamybos ir vartojimo tradiciją. Vėliau ši arbata tapo neatsiejama Zen budizmo dalimi ir buvo naudojama meditacijų metu dėl savo gebėjimo skatinti budrumą ir vidinę ramybę. Būtent iš šio konteksto kilo žymioji japoniška arbatos gėrimo ceremonija (chanoyu) – tylos, pagarbos ir susitelkimo ritualas.
Kuo matcha skiriasi nuo paprastos žaliosios arbatos?
Skirtumas slypi ne tik paruošimo būde, bet ir pačioje žaliavoje. Matcha gaminama iš specialiai auginamų arbatos lapų, kurie likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo yra dengiami nuo saulės. Dėl šios priežasties lapai įgauna sodresnę žalią spalvą ir sukaupia daugiau L-teanino bei chlorofilo. Lapeliai vėliau džiovinami, o jų gyslelės ir stiebai pašalinami. Galiausiai jie sumalami į labai smulkius miltelius akmeniniais malūnais.
Skirtingai nei įprastą arbatą, kurios lapus užpilame vandeniu ir išmetame, gerdami matchą mes suvartojame visą sumaltą lapelį, todėl gauname daugiau antioksidantų, kofeino, vitaminų ir mineralų.
Kiek kofeino turi matcha?
Nors matchoje taip pat yra kofeino, jis veikia kiek kitaip nei kofeinas gautas iš kavos. 1 arbatos šaukštelis (apie 2 g) matchos turi apie 60–70 mg kofeino, tai beveik prilygsta tradiciniam espreso puodeliui.
Tačiau dėl L-teanino, amino rūgšties, kuri skatina atsipalaidavimą ir mažina streso pojūtį, kofeinas iš matchos įsisavinamas lėčiau. Rezultatas – ilgiau trunkanti, švelnesnė energija be staigių šuolių ar kritimų, su kuriais dažnai susiduriama geriant kavą.
Be antioksidantų, matcha yra natūralus įvairių vitaminų ir mineralų šaltinis. Ji turi vitamino C, vitaminų A, E ir K, B grupės vitaminų, geležies, kalcio, kalio ir magnio. Tad matcha vertinama kaip natūralus, švelnus energijos ir imuninės sistemos stiprinimo šaltinis.
Kaip paruošti matchą?
Matcha gali būti ruošiama tiek tradiciškai, tiek šiuolaikiškai:
Tradicinis paruošimo būdas:
- 1–2 g (pusė šaukštelio) matcha miltelių suberiami į dubenėlį.
- Užpilama apie 70–80 ml 70–80 °C temperatūros vandens.
- Plakama specialiu bambukiniu šepetėliu (chasen) tol, kol susidaro lengvos putos.
Modernūs variantai:
- Matcha latte: sumaišoma su augaliniu ar gyvūniniu pienu.
- Šaltas matcha gėrimas: su ledukais, medumi ar citrina.
- Matcha dabar itin populiaru naudoti desertuose, kokteiliuose, kepiniuose.
Kodėl matcha šiandien tokia populiari?
Matcha tapo daugiau nei sveikatingumo gėrimu – tai gyvenimo būdo dalis. Jos estetiška išvaizda, rituališkas paruošimas bei asociacijos su sąmoningumu ir sveikata ją pavertė mėgstama tiek tarp sveikos gyvensenos šalininkų, tiek tarp kavos alternatyvų ieškančiųjų.
Be to, socialiniuose tinkluose sparčiai plinta matcha latte mados, o daugybė kavinių ir restoranų siūlo šį gėrimą kaip išskirtinį meniu punktą.
O apibendrinant matcha – tai kur kas daugiau nei mada. Tai senovinė tradicija, šiuolaikinėje visuomenėje atrandanti savo vertę iš naujo. Ji skatina ne tik sveikesnius pasirinkimus, bet ir kviečia sulėtėti, susikaupti bei mėgautis mažu kasdieniu ritualu, kupinu skonio, estetikos ir naudos sveikatai.
