Viešbučiai, į kuriuos vykstama ne tik nakvoti: įspūdingiausi architektūros ir dizaino pavyzdžiai

Yra viešbučių, kuriuose norisi kuo greičiau palikti lagaminą ir išeiti tyrinėti miesto. O yra tokių, kuriuose pats pastatas tampa pagrindine kelionės priežastimi. Čia architektūra ne tik sukuria aplinką poilsiui – ji formuoja visą patirtį: nuo pirmojo žvilgsnio į pastatą iki rytinės kavos terasoje, vaizdo pro langą ar vakaro, praleisto tarp meno kūrinių.

Kai kurie viešbučiai įsikuria istoriniuose pastatuose, kiti iškyla virš kalnų, įsilieja į miško kraštovaizdį ar tampa šiuolaikinės architektūros ikonomis. Jų interjerai pasakoja apie vietos kultūrą, o architektūriniai sprendimai kartais nustelbia net įspūdingiausias poilsio programas. Tai viešbučiai, kuriuose apsistojimas tampa kur kas daugiau nei nakvyne.

1. Fogo Island Inn, Kanada – architektūra pasaulio pakraštyje

Kanados Niufaundlendo ir Labradoro provincijai priklausančioje Fogo saloje, ant uolėto Šiaurės Atlanto kranto, stovi pastatas, kurio neįmanoma supainioti su įprastu pajūrio viešbučiu. Architekto Toddo Saunderso suprojektuotas „Fogo Island Inn“ atrodo tarsi pakibęs virš atšiauraus kraštovaizdžio – jo geometrinė forma iškelta ant konstrukcinių atramų, primenančių tradicines vietos žvejų pakrantės konstrukcijas.

Fogo Island Inn
Foto: Paddy Barry

Tai ne atsitiktinė estetinė detalė. Visas pastatas sukurtas atsižvelgiant į salos istoriją, gamtą ir bendruomenę. Aštrios šiuolaikinės architektūros linijos susitinka su vietinėmis statybos tradicijomis, o interjeruose naudojami baldai, tekstilė ir kiti dirbiniai, sukurti bendradarbiaujant su vietos amatininkais ir kūrėjais.

Viešbutyje yra vos 29 kambariai, biblioteka, kino salė, meno galerija, restoranas ir erdvės, iš kurių galima stebėti nuolat kintantį Atlanto vandenyną. Čia architektūra nėra atsieta nuo vietos – ji tampa būdu papasakoti apie salos tapatybę ir žmones.

2. Hotel Marqués de Riscal, Ispanija – Franko Gehry vyno architektūra

Ispanijos Rioja Alavesa regione, apsuptas vynuogynų, stovi vienas atpažįstamiausių šiuolaikinės viešbučių architektūros objektų Europoje. „Hotel Marqués de Riscal“ suprojektavo architektas Frankas Gehry, garsėjantis skulptūriškais, tarsi judančiais pastatais.

Hotel Marqués de Riscal
Viešbutis Marqués de Riscal

Viešbutis išsiskiria banguojančiomis titano ir plieno juostomis, kurių spalvos – rožinė, auksinė ir sidabrinė – atkartoja vyno, vynuogynų ir tradicinių vyno butelių įvaizdžius. Pastatas atrodo lyg milžiniška abstrakti skulptūra, netikėtai iškilusi virš ramaus Ispanijos kraštovaizdžio.

Tačiau šis projektas nėra vien architektūrinis pareiškimas. Viešbutis yra istorinių „Marqués de Riscal“ vyninės komplekso dalis, todėl čia susijungia šimtmečius menanti vyno kultūra, gastronomija, šiuolaikinis dizainas ir architektūra. Tai vieta, į kurią vykstama ne tik paragauti Rioja vyno, bet ir pamatyti, kaip tradicija gali įgyti visiškai naują formą.

3. The Silo Hotel, Pietų Afrika – industrinis pastatas, virtęs meno viešbučiu

Keiptauno V&A Waterfront rajone esantis „The Silo Hotel“ – puikus pavyzdys, kaip senas pramoninis pastatas gali įgyti naują gyvenimą. Viešbutis įkurtas buvusiame 1924 m. grūdų elevatoriuje, kurio architektūrą iš esmės pakeitė britų architektūros studija „Heatherwick Studio“.

Silo Hotel
The Silo Hotel

Ryškiausias pastato elementas – išgaubti, tarsi išpūsti stiklo langai, kurie dieną atspindi aplinką, o vakare pastatui suteikia švytinčio žibinto įspūdį. Šie langai tapo ne tik fasado puošmena, bet ir nauju buvusio industrinio statinio charakteriu.

Viešbutis įsikūręs virš Zeitz MOCAA – vieno svarbiausių šiuolaikinio Afrikos meno muziejų. Menas čia nėra tik dekoracija: spalvingi interjerai, baldai ir kruopščiai atrinkti meno kūriniai kuria savitą, drąsų charakterį. Iš viršutinių aukštų atsiveria įspūdingi vaizdai į Stalo kalną, uostą ir miestą.

„The Silo“ yra vienas tų projektų, kuriuose architektūra, istorija ir menas susijungia į vientisą patirtį.

4. Alpin Panorama Hotel Hubertus, Italija – baseinas tarp dangaus ir žemės

Dolomitų kalnų papėdėje, Pietų Tirolyje, įsikūręs „Alpin Panorama Hotel Hubertus“ iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti kaip dar vienas kalnų kurortas. Tačiau jo išskirtinumas – architektūrinis sprendimas, tapęs viena įsimintiniausių viešbučio patirčių Europoje.

Architektūros studija „NOA“ suprojektavo 25 metrų ilgio bekraštį baseiną, kuris tarsi kybo virš kalnų pievų. Baseino konstrukcija išsikiša daugiau nei 17 metrų, o stiklinė jo siena leidžia plaukiant matyti kalnų panoramą. Atrodo, kad vanduo susilieja su horizontu, o žmogus plūduriuoja tarp dangaus ir žemės.

Hubertus hotel
Hotel Hubertus

Viešbučio architektūra remiasi kontrastu tarp natūralių medžiagų, medžio, akmens ir drąsių šiuolaikinių konstrukcijų. Dar viena išskirtinė erdvė – „Heaven & Hell“ SPA zona, įrengta ant išsikišusios platformos virš kraštovaizdžio.

Tai puikus pavyzdys, kaip architektūrinis sprendimas gali ne tik papildyti gamtą, bet ir pakeisti žmogaus santykį su ja.

5. TWA Hotel, Niujorkas – kelionė į aukso amžiaus aviaciją

Niujorko Johno F. Kennedy oro uoste įsikūręs „TWA Hotel“ yra vienas įdomiausių istorinio pastato prikėlimo naujam gyvenimui pavyzdžių. Viešbutis įrengtas legendiniame 1962 m. atidarytame TWA oro linijų terminale, kurį suprojektavo suomių kilmės amerikiečių architektas Eero Saarinenas.

TWA hotel
TWA Hotel

Jo futuristinė, skulptūriška forma primena paukštį ar lėktuvą, pasiruošusį pakilti. Pastato interjere išsaugotos aptakios betoninės formos, erdvūs laiptai, raudonos spalvos akcentai ir charakteringos detalės, kurios nukelia į laikus, kai kelionės lėktuvu buvo siejamos su ypatinga elegancija.

Šiandien istorinis terminalas tapo viešbučio centru, apsuptu dviejų naujų korpusų su 512 kambarių. Čia veikia restoranai, barai, parduotuvės, o ant stogo įrengtas baseinas ir apžvalgos aikštelė, iš kurios galima stebėti oro uosto kilimo ir tūpimo takus.

„TWA Hotel“ įrodo, kad architektūros paveldas gali būti ne tik išsaugotas, bet ir tapti gyva, šiuolaikiška patirtimi.

6. Treehotel, Švedija – architektūra medžių viršūnėse

Šiaurės Švedijoje, Harads vietovės miške, įsikūręs „Treehotel“ – neįprastas viešbutis, kurį sudaro ne vienas pastatas, o atskiri, tarp medžių išdėstyti architektūriniai nameliai. Kiekvienas jų – savitas projektas, sukurtas vis kitos architektų studijos, todėl viešbučio svečiai gali rinktis ne tik nakvynės vietą, bet ir visiškai skirtingą architektūrinę patirtį.

Čia galima apsistoti veidrodiniame kube, beveik ištirpstančiame miško fone, milžinišką paukščio lizdą primenančiame namelyje ar minimalistinės formos mediniame pastate, iš kurio atsiveria Šiaurės Švedijos gamtos panorama. Tarp žinomiausių projektų – „Mirrorcube“, kurį sukūrė „Tham & Videgård“ architektai, „Bird’s Nest“ ir „7th Room“, suprojektuotas „Snøhetta“ studijos.

 

„Treehotel“ koncepcija paremta paprasta, bet įdomia idėja: kiekvienas namelis tampa atskiru architektūros kūriniu, o miškas – jo natūralia aplinka. Tai galimybė ne tik apsistoti gamtoje, bet ir patirti, kaip skirtingos architektūros idėjos gali pakeisti įprastą poilsio erdvės sampratą.

7. Benesse House, Japonija – viešbutis, kuriame gyvenama tarp meno kūrinių

Japonijos Naosimos saloje įsikūręs „Benesse House“ yra vieta, kurioje viešbutis ir meno muziejus tampa viena visuma. 1992 m. atidarytą kompleksą suprojektavo garsus japonų architektas Tadao Ando, kurio kūrybai būdingas minimalistinis betonas, natūrali šviesa ir ypatingas dėmesys erdvei.

Pagrindinė projekto idėja – gamtos, meno ir architektūros sambūvis. Pastatas įkomponuotas į kalvotą salos kraštovaizdį, o didelės angos ir langai leidžia nuolat jausti jūros, šviesos ir aplinkos buvimą.

Viešbutis veikia muziejaus erdvėje, todėl meno kūriniai čia sutinkami ne tik galerijose, bet ir bendrose erdvėse, kambariuose bei aplink pastatą. Kai kurie kūriniai sukurti specialiai šiai vietai, atsižvelgiant į architektūrą ir gamtinę aplinką.

Naosima apskritai yra tapusi viena įdomiausių meno ir architektūros krypčių Japonijoje, o „Benesse House“ leidžia šią patirtį pratęsti ir po muziejų darbo valandų. Tai viešbutis, kuriame menas nėra tik lankytinas objektas – jis tampa kasdienio buvimo dalimi.

8. Juvet Landscape Hotel, Norvegija – laukinės gamtos įkūnijimas

Vakarų Norvegijoje, Valldal slėnyje, tarp beržų, uolų ir sraunios Valldøla upės įsikūręs „Juvet Landscape Hotel“ – viešbutis, kuriame architektūra ne konkuruoja su gamta, o leidžia ją patirti iš labai arti. Užuot statę vieną didelį viešbučio pastatą, architektai „Jensen & Skodvin“ pasirinko kitokį sprendimą: teritorijoje išdėstė atskirus, nedidelius namelius, kurių kiekvienas orientuotas į savitą kraštovaizdžio fragmentą.

Pagrindinė viešbučio dalis – septyni minimalistiniai „Landscape Rooms“ kambariai, primenantys nedidelius kubus, pakeltus virš žemės. Viena ar dvi jų sienos yra visiškai stiklinės, todėl pro jas atsiveria beržynas, kalnų šlaitai arba apačioje tekanti upė. Nameliai išdėstyti taip, kad vienas į kitą nežiūrėtų – kiekvienas svečias turi savo vaizdą ir privatumą. Interjeruose vyrauja tamsios, santūrios medžiagos, sąmoningai nebandančios atkreipti dėmesio: pagrindiniu kambario „paveikslu“ tampa tai, kas yra už stiklo.

Viešbutis buvo kuriamas siekiant kuo mažiau pakeisti natūralią vietovę. Pastatai pritaikyti prie esamo reljefo, o jų konstrukcijos remiasi į plienines atramas, kad būtų išvengta didelių žemės darbų. Taip architektai sukūrė ne tiek pastatų kompleksą, kiek subtilią intervenciją į kraštovaizdį.

 

„Juvet“ išsiskiria ir tuo, kad poilsio patirtis čia neatsiejama nuo aplinkos: galima ilsėtis pirtyje ar karštoje vonioje su vaizdu į upę, vaikščioti po apylinkes arba tiesiog stebėti, kaip keičiasi šviesa, oras ir metų laikai. Tai viešbutis, kuriame architektūra tampa savotišku rėmu gamtai – ir priminimu, kad kartais įspūdingiausia viešnagės dalis yra ne pats kambarys, o vaizdas pro jo langą.

 
Kai viešbutis tampa kelionės tikslu

Šie aštuoni viešbučiai labai skirtingi – vieni stebina futuristinėmis konstrukcijomis, kiti išsiskiria santūriu santykiu su gamta ar istoriniu paveldu. Tačiau juos jungia viena svarbi idėja: architektūra čia nėra tik gražus fonas.

Ji kuria emociją, pasakoja vietos istoriją, keičia kraštovaizdžio suvokimą ir kartais suteikia galimybę patirti erdvę taip, kaip niekur kitur. Galbūt būtent todėl kai kurios kelionės prasideda ne nuo miesto ar lankytinų objektų sąrašo, o nuo vieno pastato, kuriame norisi apsistoti bent vienai nakčiai.

PAsidalinti

21 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Susiję straipsniai

Previous
Next
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir kiekvieną savaitę gaukite naujausias naujienas bei straipsnius tiesiai į savo pašto dėžutę.
Prenumeruoti