No products in the cart.
Tai nėra trumpalaikė tendencija. Keičiantis požiūriui į namus, keičiasi ir augalų vaidmuo. Jie padeda formuoti erdvės proporcijas, sustiprina natūralios šviesos poveikį, leidžia kurti biofilinį interjerą ir suteikia namams tai, ko negali joks baldas – nuolatinę kaitą, bei, suprantama, gyvybę.
Interjero dizainas – tai ne tik baldų pasirinkimas. Ne mažiau svarbu, kaip jie išdėstomi erdvėje ir kaip tarpusavyje dera jų mastelis.
Čia augalai atlieka labai praktišką funkciją.
Aukštas medis gali vizualiai sušvelninti aukštų lubų įspūdį ir užpildyti tuščią kampą, kurio nesinori apkrauti dar vienu baldu. Svyrantys augalai padeda “suminkštinti” griežtas lentynų ar spintų linijas, o kompaktiški augalai ant konsolės ar kavos staliuko suteikia kompozicijai daugiau pusiausvyros.
Neatsitiktinai profesionaliose interjero fotosesijose augalai beveik visada naudojami kaip kompozicijos elementas. Jie padeda nukreipti žvilgsnį ir suteikia erdvei gylio.
Apšvietimas yra vienas svarbiausių interjero elementų, tačiau dažnai kalbama tik apie šviestuvus. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip erdvėje elgiasi natūrali šviesa.
Prie lango pastatytas augalas ją filtruoja, todėl kambaryje atsiranda švelnesni kontrastai ir natūralūs šešėliai. Jie keičiasi priklausomai nuo paros laiko ir metų sezono, todėl interjeras niekada neatrodo visiškai statiškas.
Būtent dėl šios priežasties architektai dažnai planuoja vietą didesniems augalams dar projektuodami namus. Jie tampa ne atsitiktine dekoracija, o natūralios šviesos scenarijaus dalimi.
Pastaraisiais metais interjero pasaulyje vis dažniau girdimas terminas biofilinis dizainas. Jo esmė – kurti erdves, kurios stiprintų žmogaus ryšį su gamta.
Tai nereiškia, kad namuose turi atsirasti dešimtys augalų. Biofilinis interjeras apima kur kas daugiau: natūralias medžiagas, dienos šviesą, vaizdus į lauką, organiškas formas ir augalus, kurie tampa natūralia kasdienės aplinkos dalimi.
Ši kryptis pirmiausia išpopuliarėjo biurų architektūroje. Tyrimai parodė, kad ryšys su gamtos elementais gali būti siejamas su mažesniu stresu, geresniu susikaupimu ir didesniu pasitenkinimu aplinka. Šiandien tie patys principai vis dažniau taikomi ir gyvenamuosiuose namuose.
Dar visai neseniai buvo madinga sukaupti kuo didesnę kambarinių augalų kolekciją. Šiandien dizaineriai dažniau renkasi kitą strategiją – mažiau augalų, bet daugiau dėmesio kiekvienam iš jų.
Vietoj daugybės smulkių vazonėlių interjere atsiranda vienas didelis augalas, kuris tampa svarbia kompozicijos dalimi. Fikusai, alyvmedžiai, stambialapiai filodendrai ar kiti architektūriškų formų augalai padeda sukurti aiškų akcentą ir neapkrauna erdvės.
Keičiasi ir vazonų vaidmuo. Jie vis dažniau derinami prie bendros interjero koncepcijos – pasirenkama natūrali keramika, akmuo ar terakota, kurie dera su kitomis medžiagomis namuose.
Nors socialiniuose tinkluose dažnai matome įspūdingus interjerus su egzotiniais augalais, profesionalai pirmiausia siūlo įvertinti ne jų išvaizdą, o sąlygas namuose.
Prieš renkantis augalą verta atsakyti į kelis klausimus. Kiek natūralios šviesos gauna kambarys? Ar namuose dažnai būnate? Ar galite skirti laiko priežiūrai? Ar augalas taps pagrindiniu akcentu, ar tik papildys bendrą kompoziciją?
Tokie klausimai padeda išvengti dažnos klaidos – rinktis augalus vien todėl, kad jie šiuo metu populiarūs.
Šiuolaikinis interjeras vis rečiau suvokiamas kaip baigtas projektas. Namai tampa erdve, kuri keičiasi kartu su jų gyventojais – atsiranda naujų daiktų, keičiasi įpročiai, natūraliai dėvisi medžiagos.
Augalai šią idėją sustiprina. Jie auga, reaguoja į sezonus ir primena, kad interjeras nėra sustingusi ekspozicija. Galbūt todėl šiandien jie vertinami ne tik kaip dekoratyvus akcentas, bet ir kaip svarbi kokybiškai suplanuotos erdvės dalis.
Ir nors augalas neišspręs prastai suplanuoto interjero problemų, tinkamai parinktas jis gali padėti sukurti tai, ko dažnai siekia dizaineriai – erdvę, kuri atrodo ne tik estetiškai, bet ir natūraliai.
