Nuo 2026 m. liepos 19 d. didelėms įmonėms, veikiančioms Europos Sąjungoje, draudžiama naikinti neparduotus drabužius, drabužių aksesuarus ir avalynę, išskyrus aiškiai reglamente numatytas išimtis.

Vietoj perteklinių atsargų deginimo, smulkinimo ar išmetimo įmonės bus skatinamos rinktis tvaresnius sprendimus – perpardavimą, aukojimą, pakartotinį naudojimą, atnaujinimą arba perdirbimą. Tikimasi, kad tai sumažins atliekų kiekį ir paskatins efektyviau planuoti gamybą.

Problemos mastas yra didžiulis. Europos Sąjungos vertinimu, kasmet Europoje gali būti sunaikinama apie 594 tūkst. tonų tekstilės gaminių, kurie taip ir nepasiekia vartotojų. Tai ne tik didžiulis medžiagų ir energijos švaistymas, bet ir papildomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Mados industrija laikoma viena iš didžiausių išteklius naudojančių pramonės šakų pasaulyje. Europos Komisijos duomenimis, tekstilės sektorius yra vienas didžiausių pirminių žaliavų ir vandens vartotojų, o jo poveikis klimato kaitai bei biologinei įvairovei yra itin reikšmingas. Dėl greitosios mados (angl. fast fashion) modelio kasmet pagaminama daugiau drabužių, nei jų realiai reikia rinkai, todėl dalis visiškai naujų gaminių taip ir lieka neparduoti.

Šis draudimas yra Ekologinio projektavimo tvariems gaminiams reglamento (Ecodesign for Sustainable Products Regulation, ESPR) dalis. Reglamentas taip pat įpareigoja dideles įmones viešai skelbti informaciją apie neparduotų gaminių kiekius ir jų tolimesnį likimą. Tokiu būdu siekiama didesnio skaidrumo ir atsakomybės visoje tiekimo grandinėje.

Nuo 2030 m. liepos 19 d. šie reikalavimai bus taikomi ir vidutinėms įmonėms, o mažosios bei labai mažos įmonės kol kas yra atleistos nuo šio draudimo, siekiant nesukurti neproporcingos administracinės naštos.

Reglamentas taip pat sudaro pagrindą diegti Skaitmeninį produkto pasą (Digital Product Passport) – skaitmeninį „produkto CV“, kuriame būtų pateikiama informacija apie gaminio sudėtį, naudojamas medžiagas, anglies pėdsaką, ilgaamžiškumą, taisomumą, perdirbamumą bei saugų utilizavimą. Ateityje tai padės vartotojams priimti labiau pagrįstus pasirinkimus, o perdirbimo sektoriui – lengviau tvarkyti gaminius pasibaigus jų naudojimo laikui.

Nors naujasis draudimas taikomas tik Europos Sąjungos rinkai, jo poveikis gali būti gerokai platesnis. Tarptautiniai prekių ženklai, norėdami išlaikyti galimybę prekiauti ES, greičiausiai bus priversti keisti atsargų valdymo strategijas, mažinti perteklinę gamybą, investuoti į žiedinės ekonomikos sprendimus ir kurti ilgaamžiškesnius produktus. Tai gali tapti svarbiu postūmiu visos pasaulinės mados industrijos pokyčiams.

Nors draudimas savaime neišspręs perteklinės gamybos problemos, ekspertai jį vertinakaip vieną svarbiausių žingsnių pereinant nuo „pagamink–parduok–išmesk“ modelio prie žiedinės ekonomikos, kurioje gaminiai kuo ilgiau išlieka naudojami, taisomi ir perdirbami.

Šaltiniai: Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba, Reglamentas (ES) 2024/1781 (Ecodesign for Sustainable Products Regulation).