Pastarieji keli metai labiau nei bet kada anksčiau privertė mus praleisti daugiau laiko namuose. Taigi mūsų gyvenimo kokybė tapo nulemta namų, kuriuose gyvename. Erdvių praktiškumas, vizualinė estetika ir komforto lygis įgavo visai kitą prasmę.
Kalbant apie artimiausią žmogų supančią fizinę aplinką didelę reikšmę turi gamta. Tai prigimtinis mūsų poreikis. Didžiąją dalį savo istorijos mūsų rūšis evoliucionavo prisitaikydama prie gamtos pasaulio, o ne į žmogaus sukurtas dirbtines jėgas. Mes tapome biologiškai užkoduoti ir susieti su natūraliais procesais. Manoma, kad šis poreikis ir išliks itin svarbus žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, fiziniam pasirengimui ir gerovei.
Žmonės vertina ryšį su gamta ir net jei nėra galimybių namus įkurti gamtos apsuptyje, gamtą „įsineša” į namus biofilinio dizaino pagalba. Taip pastatuose miestų centruose subtiliai sujungiami žmonės ir gamta.
Biofilinis dizainas siekia patenkinti mūsų įgimtą poreikį būtui su gamta šiuolaikiniuose pastatuose ir miestuose. Taigi pagrindinis biofilinio dizaino tikslas yra sukurti gerą buveinę žmonėms, kaip biologiniams organizmams, gyvenantiems šiuolaikinėse struktūrose, kraštovaizdžiuose ir bendruomenėse.
Būdami gamtoje mes turime natūralų smalsumą, kuris yra labai akivaizdus stebint vaikus, todėl atrandame gamtos erdves, kurios siūlo apsaugą, paslaptį ir jaudulį. Tyrimai rodo, kad ir natūrali dienos šviesa traukia žmogų, ji daro teigiamą įtaką psichikai – mažiau sergame, esame labiau susikaupę ir produktyvesni.
Namuose galime pamaitinti savo gerovės jausmą, panaikindami atskirtį tarp vidaus ir išorės ir įtraukdami gamtą per natūralius modelius ir medžiagas. Suprantama, gamta mus ramina psichiškai ir, beje, biofilinis dizainas daro tą patį. Įrodyta, kad jis mažina stresą ir protinį nuovargį.
Nepaisant tieisoginių gamtos poveikio sveikatai privalumų, niekas nepaneigs, kad gamtos grožis, įsiliejantis į mūsų patalpas yra nepakeičiamas „aksesuaras” ir namų puošmena – tiek eksterjero, tiek interjero.
