Kūrybiškumas neretai suprantamas klaidingai. Dažnai manoma, kad kūrybiškumas yra reta dovana, kurią turi tik keletas išrinktųjų, arba kad jis atsiranda staiga, tarsi stebuklas. Iš tikrųjų kūrybiškumas yra procesas, o ne magiškas įvykis ar dovana. Tai mąstymo būdas, mąstysena, kurią galima ugdyti ir puoselėti per ilgą laikotarpį.
Kūrybiškumas – tai vaizduotės, problemų sprendimo ir kritinio mąstymo derinys. Tai gebėjimas siūlyti naujas ir novatoriškas idėjas, bei unikaliai ir kūrybiškai spręsti problemas. Tai nėra kažkas, ką galima įjungti ir išjungti vieno mygtuko paspaudimu – tai yra požiūris į pasaulį, reikalaujantis praktikos ir atkaklumo.
Vienas iš svarbiausių kūrybiškumo aspektų yra noras rizikuoti. Taip yra todėl, kad kūrybiškumas reikalauja išeiti iš savo komforto zonos ir tyrinėti naujas, dar neišbandytas teritorijas. Tai gali gąsdinti, nes kartais tai reiškia suklysti, patirti nesėkmę. Tačiau būtent per šį bandymų ir klaidų procesą gimsta tikrasis kūrybiškumas.
Kitas svarbus kūrybiškumo aspektas – gebėjimas bendradarbiauti ir bendrauti su kitais. Kūrybiškumas dažnai reikalauja komandinių pastangų, kai žmonės pateikia skirtingus požiūrius ir idėjas. Tai reiškia, kad reikia būti atviram grįžtamajam ryšiui, norėti išklausyti kitus ir gebėti tikslingai perteikti savo idėjas.
Taip pat svarbu pažymėti, kad kūrybiškumas neapsiriboja vienoje sferoje ar vienos kompetencijos srityje. Jį galima rasti mene, moksle, versle ir visose kitose gyvenimo srityse. Tai mąstymo būdas, kurį galima taikyti sprendžiant bet kokią problemą ar iššūkį, nepriklausomai nuo konteksto.
Deja, vaikai augdami dažnai praranda kūrybiškumą. Tyrimai parodė, kad vaikai iš prigimties yra kūrybingi ir smalsūs, tačiau įžengus į paauglystę ir suaugusiųjų amžių kūrybiškumas gali sumažėti. Šį nuosmukį lemia daug veiksnių, įskaitant visuomenės spaudimą prisitaikyti, poreikį laikytis taisyklių ir nurodymų, galimybių tyrinėti ir eksperimentuoti trūkumą.
Pavyzdžiui, mokyklose kūrybiškumas dažnai laikomas prabanga, o ne būtinybe. Iš mokinių tikimasi, kad jie laikysis nustatytos mokymo programos ir įsimins faktus bei skaičius, o ne kritiškai ir kūrybiškai mąstys. Tai gali slopinti jų natūralų smalsumą ir vaizduotę tuo pačiu metu paskatinant juos manyti, kad yra tik vienas teisingas atsakymas į bet kokią problemą.
Norint su tuo kovoti, svarbu kurti kūrybiškumą skatinančią aplinką ir skatinti vaikus tyrinėti bei eksperimentuoti. Tai gali būti praktinio mokymosi galimybių suteikimas, bendradarbiavimo ir bendravimo skatinimas, projektų ir užduočių atlikimas, kuriuose nėra vieno teisingo atsakymo. Suteikdami vaikams laisvę tyrinėti savo idėjas ir pomėgius, galime padėti jiems išvystyti savo unikalų kūrybiškumą ir paslėptą potencialą.
