Triufeliai – itin vertinami grybai, šimtmečius žavėjo kulinarijos pasaulį savo unikaliu aromatu, išskirtiniu skoniu ir prabangia reputacija. Šiandien jie vadinami gastronominiais brangakmeniais, o kai kurios jų rūšys laikomos prabangiausiu delikatesu pasaulyje. Taigi, kas tie triufeliai ir „su kuo jie valgomi?”
Žvilgsnis į istoriją
Triufeliai gali pasigirti tokia turtinga ir intriguojančia istorija, kaip ir jų skonis. Užuominos apie trumų naudojamą siekia net senovės Egipto laikus, kur jie buvo garbinami dėl savo afrodiziakinių savybių. Tačiau į kulinarinių gėrybių statusą triufelius iškėlė romėnai, kurie garsėjo prabangiais banketais ir epikūrišku skoniu. Būtent romėnai triufelius pradėjo tarkuoti ant patiekalų bei dėti į padažus, kad pagerintų jų skonį.
Viduramžiais triufeliai išlaikė savo žavesį, nors jie buvo labiau susiję su folkloru ir prietarais nei su aukštąja virtuve. Tik renesanso laikotarpiu trumai išpopuliarėjo ir tapo geidžiamais ingredientais tarp Europos aukštuomenės ir aristokratijos.
Augimas ir auginimas
Triufeliai daugiausia randami regionuose, kuriuose yra specifinių dirvožemio ir klimato sąlygų, įskaitant Europos dalis, Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus, Naująją Zelandiją ir Šiaurės Ameriką. Jie auga po žeme, sudarydami simbiotinį ryšį su tam tikrų medžių, tokių kaip ąžuolas, lazdynas ir bukas, šaknimis. Kad trumai auga tam tikroje vietoje, galima spręsti iš keleto požymių. Jeigu aplink medžius pradeda nykti miško paklotės žolinė danga, vadinasi, netrukus pasirodys vaisiakūniai, tai sąlygoja žaliesiems augalams kenksmingos grybienos medžiagos. Dėl šios priežasties apie susiformavusius trumus vėliau sulėtėja ir medžių augimas, ant apatinių šakų atsiranda „raganų šluotos“, mat daugelį maisto medžiagų pasisavina šie grybai.
Valgomąjį trumą įmanoma reaklimatizuoti, kaip tai daroma Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Turkijoje ir kitose šalyse. Plantacijas užveisti nesudėtinga. Rudenį arba pavasarį į humusingą, gerai išpurentą žemę šachmatine tvarka sodinami jauni ąžuoliukai, kurių šaknys apkrėstos valgomojo trumo grybiena arba beriami susmulkinti trumo vaisiakūniai ant šaknų. Ąžuolyną reikia rūpestingai prižiūrėti: ravėti, purenti, kai sausa – laistyti, rudenį ir pavasarį patręšti. Ąžuolus rekomenduojama genėti, kad geriau cirkuliuotų oras bei patektų daugiau natūralios saulės šviesos. Mineralinės trąšos, kaip fosforas, magnis, azotas, pagreitina grybų augimą, o maždaug po 7-9 metų trumai pradeda augti. Vienoje plantacijoje derlius gaunamas mažiausiai 30 metų.
Rinkimas
Ilgą laiką trumų paieškai buvo naudojamos kiaulės (patelės), kurios užuodžia trumus ir juos iškasa. Trumų kvapas panašus į patinų išskiriamo feromono kvapą, kuris vilioja pateles. Tačiau kiaulės, rausdamos „grobį” linkusios pačios jį suėsti, be to dažniausiai suniokoja grybieną, dėl to 1985 m. Italijoje kiaulių naudojimas trumų paieškai buvo uždraustas. Vietoj to pradėti treniruoti šunys, kurie taip pat gali atpažinti žemėje augančio grybo kvapą, tačiau jo nebando iškasti.
Tiems, kurie trokšta patirti triufelių medžioklės jaudulį, ekskursijos po trumų plantacijas suteikia unikalią galimybę tyrinėti miškus kartu su patyrusiais ekspertais. Šios gidų vedamos pramogos suteikia įžvalgų apie trumų medžioklės meną – nuo grybų buvimo vietos iki trumų auginimo ir virtuvės subtilybių supratimo. Triumų medžioklės laikomos aristokratišku užsiėmimu, o kai kuriose šalyse yra net kontroliuojamos valstybių, ten triumus rinkti be specialaus leidimo yra draudžiama. Beje, šiose medžioklėse jūs greičiausiai būsite labiau stebėtoju nei rinkėju, o ir rastų grybų pasilikti sau, greičiausiai, niekas neleis.
Triufelių rūšys
Pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 140 trumų rūšių. Labiausiai paplitusio triufelių rūšių yra:
Juodieji trumai: Juodieji trumai, taip pat žinomi kaip Périgord triufeliai, yra viena iš labiausiai vertinamų ir geidžiamiausių veislių. Jie turi tamsią, grubią išorę ir sodrų, žemišką aromatą su šokolado ir muskuso užuominomis. Juodieji triufeliai paprastai randami tokiuose regionuose kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija.
Baltieji triufeliai: Baltieji trumai, dar vadinami Alba trumais, yra labai vertinami dėl intensyvaus aromato ir aštraus skonio. Jų išorė yra šviesios smėlio arba kreminės spalvos su įmantriais marmuriniais raštais. Baltieji triufeliai daugiausia randami Pjemonto regione Italijoje ir laikomi gurmanišku delikatesu.
Vasariniai trumai: Vasariniai triufeliai yra prieinamesni nei juodieji ar baltieji. Jie švelnesnio skonio ir aromato, su česnako, žemės ir riešutų natomis. Vasariniai triufeliai Europoje paprastai aptinkami šiltuoju metų laiku ir dažnai naudojami padažams, salotoms ir ryžių patiekalams gaminti.
Bordo arba burgundijos trumai: bordo trumai, taip pat žinomi kaip rudens triufeliai, rudens mėnesiais daugiausia randami Prancūzijoje ir Italijoje. Jų išorė nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos, subtilus aromatas su lazdyno riešutų ir grybų užuominomis. Burgundiniai triufeliai vertinami dėl savo universalumo ir naudojami įvairiems patiekalams gaminti.
Oregono trumai: Oregono trumai yra kilę iš JAV Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regiono. Jie yra švelnesnio skonio, palyginti su europietiškais triufeliais, su šokolado, lazdyno riešutų ir miško paklotės natomis. Oregono triufeliai populiarėja tarp virėjų ir maisto entuziastų dėl savo unikalaus skonio.
Kaina
Triufeliai garsėja savo astronominėmis kainomis. Tokie veiksniai kaip nenuspėjamos auginimo sąlygos, priklausomybė nuo konkrečių aplinkos veiksnių ir daug darbo reikalaujantis specifinis derliaus nuėmimo procesas prisideda prie didelių šių grybų kainos. Be to, dėl intensyvaus trumų aromato ir skonio jie yra geidžiamas gurmaniškos virtuvės ingredientas, kuris dar labiau padidina jų vertę.
Skirtingos triufelių rūšys užauga skirtingais metų laikotarpiais, todėl kaina priklausys nuo rūšies, sezono ir pasiūlos rinkoje. Už baltųjų ar juodųjų trumų kilogramą gali tekti pakloti ne vieną tūkstantį eurų. Išsamią informaciją apie trumų kainas galima rasti puslapyje tartufo.com
Elitiniai Italijos, Prancūzijos, Anglijos restoranai trumams kiekvieną savaitę išleidžia apie dešimtis tūkstančių eurų. Užfiksuta, kad 750 g sveriantis baltasis trumas aukcione Italijoje buvo parduotas už 100 000 eurų. Trumų paklausa pasaulyje nemažėja. Vienas gramas kvapniausio aukščiausios kokybės trumo gali kainuoti kelis kartus brangiau už tą patį aukso kiekį.
Nuo senovės ištakų iki šiuolaikinės auginimo praktikos trumai įkūnija gamtos, kultūros ir kulinarinio meistriškumo sankirtą ir toliau žavi maisto entuziastus visame pasaulyje savo neprilygstamu skoniu ir aromatu. Trumai ir toliau išlieka pasitenkinimo ir rafinuotumo simboliu, kviečiančiu pasimėgauti po miško paklote slypinčia magija.
