Hortenzijos yra nuostabūs sodų ir gėlynų akcentai. Jos yra itin mėgstamos sodininkų, nes reikalauja minimalios priežiūros, išskyrus genėjimą ir tręšimą.
Nors daugelis hortenzijų turi labai gražią lapiją, dauguma jų auginamos dėl didelių, įspūdingų žiedų. Jei hortenzijos nežydi tam tikrą sezoną, dažniausiai taip atsitinka dėl vienos iš trijų priežasčių: jos negavo pakankamai saulės, vėlyvos šalnos sunaikino pumpurus arba jos buvo netinkamai nugenėtos.
Kaip ir kada karpyti hortenzijas, priklauso nuo šešių skirtingų jų rūšių, taigi pirmiausia turite žinoti (arba nustatyti), kokią rūšį turite.
Kaip ir daugumos sumedėjančių žydinčių krūmų, hortenzijos genėjimas priklauso nuo to, ar ji žydi ant naujai išleisto stiebo, ar stiebo iš ankstesnių sezonų. Kalbant apie hortenzijas, būtina žinoti, kurios hortenzijų rūšys žydi ant senos medienos, kitos – ant naujos.
Krūmai, kurie žydi ant naujo augimo ūglių, turėtų būti genimi žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, prieš pat pradedant sprogti pumpurams. Tai maksimaliai padidins naujų ūglių, taigi ir žiedų, skaičių. Tuo tarpu krūmus, kurie žydi ant senų stiebų, reikia iškarpyti, kai jie tik nužydi. Tai suteikia augalui daug laiko sustiprinti stiebą ir sukurti medieną, ant kurios bus sukrauti žiedų pumpurai.
Hontenzijos rūšį gana lengva nustatyti iš jos lapų ir žiedų.
Didžialapės hortenzijos (Hydrangea macrophylla) turi išskirtinai didelius, ilgus dantytus tamsiai žalius lapus ir žydi ilgą laiką nuo vasaros vidurio iki pabaigos. Žiedų spalvai įtakos turi dirvožemio pH; dėl rūgščių dirvožemių gėlės tampa mėlynos; šarminis dirvožemis sukelia rausvus žiedus. Be didelių lapų, didžialapės hortenzijos atpažįstamos iš didelių, apvalių žiedynų, žydinčių vasarą. Tai viena iš rūšių, žydinčių ant senos medienos; jas nukarpyti reikia iš karto po to, kai augalas baigia žydėti.
Didžialapės hortenzijos yra viena iš rūšių, kurios žiedpumpurius kitiems metams sukrauna vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį. Taigi, jei per klaidą augalą genėsite pavasarį ar net vėlyvą rudenį, pašalinsite žiedpumpurius ir galimybę žydėti visus metus. Didžialapės hortenzijos iš tikrųjų gana gerai išsilaiko ir visai nekarpomos, tačiau, jei reikia kontroliuoti jų formą ar dydį, genėkite atsargiai, kai tik nuvysta žiedai, pašalindami ne daugiau nei trečdalis viso jų augimo.
Beje, didžialapė hortenzija yra labiausiai pažeidžiama šalčio hortenzijos rūšis. Esant šaltai žiemai augalo stiebus reiktų surišti ir apdengti audeklu, norint apsaugoti jo žiedpumpurius.
Šviesiosios (laukinės) hortenzijos (H. arborescens) žydi pavasarį ir vasaros pradžioje, žiedynai yra dideli ir apvalūs, baltos arba rožinės spalvos. Labiausiai paplitusi veislė yra „Annabelle“, kurią nesunku atpažinti iš didžiulių sniego gniūžtės formos žiedų. Šis augalas žydi ant naujų stiebų, todėl genėti reikia žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Šis augalas nebijo agresyvaus genėjimo. Po tokio karpymo galima tikėtis mažiau žiedynų, tačiau jie bus gerokai stambesni.
Šluotelinės hortenzijos (H. paniculata) turi didelius kūgio formos žiedynus. Tik pražydę žiedai yra balti arba žali, palaipsniui tampa rausvi. Ši hortenzija yra dar viena ant naujų stiebų žydinčių hortenzijų rūšis, kurią reikia genėti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, nebijo agresyvaus iškarpymo.
Ąžuolinių hortenzijų (H. quercifolia), kaip rodo pavadinimas, lapai primena ąžuolų lapus. Žydi sezono pradžioje, žiedynai yra kūgio formos, pražysta kreminės arba žalios spalvos, palaipsniui tampa rausvos. Ši rūšis žydi ant senos medienos, o tai reiškia, kad karpyti reikia atsargiai ir iškart po to, kai ji nužydi. Genėjimas labiau reikalingas tuo atveju, kai reikia kontroliuoti augalo dydį, bet ne skatinti augimą.
Kalnų hortenzijos (H. serrata) atrodo kaip mažesnės, kompaktiškesnės didžialapės hortenzijos versijos. Jos žiedų spalva skiriasi priklausomai nuo dirvožemio pH. Žydi ant senų stiebų, tačiau dėl mažo dydžio ir lėto augimo genėti nereikia labai dažnai. Jei nuspręsite apkarpyti – darykite tai iškart po žydėjimo.
Laipiojančios arba vijoklinės hortenzijos (H. anomala subsp. petiolaris) yra labai energingi vijokliniai vynmedžiai su baltais žiedais, kurie pasirodo pavasarį ir žydi iki vasaros pradžios. Tai dar viena iš veislių, žydinčių ant senos medienos; tad genėti reikia nuvytus žiedams.
Taigi, ant naujų stiebų pražystantys krūmai toleruoja arba net gi klesti, kai yra agresyviai genimi – pašalinama net nuo trečdalio iki pusės visos krūmo masės. Tuo tarpu krūmai, žiedus kraunantys ant senų stiebų – senos medienos reikalauja kruoštesnio, santūresnio karpymo. Jų genėti gali visai nereikėti, išskyrus tuos atvejus, kai genima, kad išlaikytumėte jų dydį ar formą arba šalinami nebegyvi arba silpni stiebai.
