Ar kada susimąstėte, kaip padangų kompanija gali būti siejama su aukštosios virtuvės pasauliu? Šį kartą mes gilinamės į įspūdingą „Michelin” padangų verslo istoriją ir netikėtą jo ryšį su „Michelin” žvaigždėmis.
Prancūzijos padangų kompanija „Michelin“ buvo įkurta 1889 m. ir šiuo metu yra antra pagal dydį padangų gamintoja pasaulyje, nusileidžianti tik Japonijos „Bridgestone“. 2021 m. įmonės pardavimai siekė maždaug 23,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas – 1,8 mlrd. Eur.
Nepaisant to, kad „Michelin“ padangos naudojamos „Formulės 1“ boliduose, prabangiuose automobiliuose ir net lėktuvuose, „Michelin“ prekės ženklas ne visada asocijuojasi su padangų pramone ar ikoniškuoju „Michelin Man“. Taip – jis plačiai siejamas ir su maistu.
„Michelin“ žvaigždučių sistema yra atskiras ir savarankiškas rinkos milžinas, o šiomis žvaigždėmis apdovanotų restoranų virėjai dažnai laikomi kulinarijos genijais.
Broliai Michelin
„Michelin“ padangų bendrovės ištakos siejamos su atsitiktine įvykių eiga. Tuo metu, kai broliai Edouardas ir Andre perėmė savo tėvo verslą, įmonė daugiausia dėmesio skyrė guminės žemės ūkio paskirties įrangos gamybai. Jie dar nežinojo, kad jų veikla netrukus pasisuks ir paskatins juos tapti padangų pasaulio pionieriais.
Brolių Michelin atėjimą į padangų pramonę paskatino atsitiktinis susidūrimas su dviratininku, kuris atėjo prašyti jų pagalbos taisant pradurtą padangą. Tuo metu padangos taisymas buvo sunkus ir daug laiko atimantis procesas, paskatinęs brolius ieškoti alternatyvių sprendimų. 1891 m. jie sukūrė revoliucinę nuimamą pneumatinę padangą, kuri ir žymi oficialią brolių Michelin padangų verslo pradžią.
Michelin vadovas
1900-ųjų pradžioje Prancūzijoje automobilių paklausa buvo palyginti maža – šalies keliuose važinėjo šiek tiek daugiau nei 3000 automobilių, o tai buvo iššūkis „Michelin”, kaip padangų gamintojo, verslo perspektyvoms. Kad įveiktų šią kliūtį, „Michelin“ turėjo ne tik įtikinti esamus automobilių savininkus rinktis jų padangas, bet ir išplėsti rinką, kad pritrauktų daugiau klientų.
Pripažindami kelionių vadovų populiarumą XX a. amžiaus Prancūzijoje, jie nusprendė sukurti savo vadovą. Taigi, pirmasis „Michelin Red Guide“ buvo išleistas 1900 m. ir akimirksniu sulaukė sėkmės – buvo parduota 35 000 egzempliorių. Šiame naujoviškame vadove buvo žemėlapiai, informacija apie padangų remonto dirbtuves, techninės priežiūros patarimai, rekomendacijos mechanikams ir įdomios lankytinos vietos – visa tai skirta paskatinti žmones leistis į kelionių nuotykius, pageidautina, savo transporto priemonėmis. „Michelin Red Guide“ egzempliorius entuziastingai pirko trokštantys automobilių asmenys, ypač jaunesni, svajojantys kada nors turėti automobilį!
Michelin įvertino prancūzų aistrą maistui ir nusprendė į savo kelionių vadovus įtraukti nepriklausomus restoranus. Kadangi tik turtingi žmonės galėjo sau leisti privačias transporto priemones, gido tikslas buvo susieti Michelin su prabangiausiais potyriais šalyje. Patekimas į „Michelin“ vadovą tapo restoranų statuso simboliu. 1936 m. Michelin pristatė 3 žvaigždučių sistemą statusui priskirti. Strategija pasiteisino, nes didesnis restoranų skaičius vadove reiškė daugiau kelionių ir galiausiai daugiau padangų pardavimų Michelin kompanijai.
Kaip šiandien skiriamos „Michelin“ žvaigždės
Šiandien gauti „Michelin“ žvaigždę kulinariniame pasaulyje laikoma didele garbe, kuri turi reikšmingą įtaką restorano reputacijai bei sėkmei. Michelin inspektoriai yra aukštos kvalifikacijos maisto ekspertai, kurie anonimiškai lankosi restoranuose kelis kartus ir įvertina kiekvieną valgymo patirties aspektą.
Vertinimo procesas yra kruopštus ir griežtas, daugiausia dėmesio skiriama ingredientų kokybei, virtuvės technikai, virtuvės personalo kūrybiškumui ir įgūdžiams, bei pastoviam kokybės išlaikymui. Inspektoriai taip pat atsižvelgia į tokius veiksnius kaip aptarnavimo lygis, vyno pasirinkimas ir restorano atmosfera.
Restoranams iš anksto nepranešama apie vizitą, o inspektoriaus tapatybė niekada neatskleidžiama. Po patikrinimo inspektorius parengia išsamią ataskaitą, kurią vėliau peržiūri ekspertų komanda. Sprendimas suteikti „Michelin“ žvaigždę (arba kelias žvaigždes) yra pagrįstas šių ekspertų sutarimu.
Kam atitenka „Michelin“ žvaigždės – virtuvės šefams ar restoranams?
„Michelin“ žvaigždės skiriamos restoranams, o ne virėjams. Žinoma, šefo profesionalumas turės įtakos tam, ar restoranas pelnys „Michelin“ žvaigždę. Vienas iš svarbiausių kriterijų – ar šefo asmenybė atsispindi jo gaminamame maiste. Virtuvės profesionalas gali palikti vieną restoraną, o atėjęs dirbti į kitą, pelnyti dar vieną „Michelin“ žvaigždę. Taip pat tikėtina, kad naujajam restoranui „Michelin“ žvaigždė bus užtarnauta greičiau, nes šefas jau turi patirties ir žino, ko reikia norint ją pelnyti.
Sėkmės ženklas
„Michelin” žvaigždės gavimas turi didelę įtaką restorano sėkmei, nes gali pritraukti naujų klientų, atkreipti žiniasklaidos dėmesį ir padėti sukurti restorano, kaip kulinarinio lyderio, reputaciją. Tačiau svarbu pažymėti, kad „Michelin“ vadovas yra vienas iš daugelio būdų įvertinti restorano kokybę, egzistuoja daug puikių restoranų, kurie neturi „Michelin“ žvaigždžių.
Pastaraisiais metais „Michelin“ vadovas sulaukė tam tikros kritikos dėl per didelio dėmesio tradicinei, aukščiausios klasės virtuvei ir nepakankamo naujesnių, novatoriškesnių restoranų pripažinimo. Nepaisant to, Michelin žvaigždė išlieka vienu prestižiškiausių ir geidžiamiausių apdovanojimų restoranų industrijoje, o šefai ir restoranų savininkai visame pasaulyje ir toliau siekia garbės ją gauti.
