Italija garsėja puikiu maistu, tačiau nuvykę ten likote nusivylę? Greičiausiai pakliuvote į turistų viliojimo spąstus ir pasirinkote netinkamą vietą savo kulinariniams potyriams. O jeigu kada susimąstėte, kaip patys italai sugeba visada pataikyti į skaniausią vietą mieste, atsakymas paprastas: jie beveik niekada nesiremia reitingais ir atsiliepimais. Jokių žvaigždučių, jokių “Top 10 restaurants near me”(liet.: 10 geriausių restoranų netoliese). Italai turi savą, instinktyvią, bet neįtikėtinai veiksmingą sistemą.
Štai taisyklės, kuriomis vadovaujasi vietiniai – ir kuriomis turėtų vadovautis kiekvienas keliautojas, jei nori valgyti taip pat skaniai.
1. Žvilgtelėkite į meniu – bet ne į kainas
Pirmas žingsnis: atverskite meniu ir pasižiūrėkite, kiek jame patiekalų. Jeigu meniu primena romaną – bėkite.
Ilgi sąrašai reiškia vieną: didžioji dalis maisto yra šaldyta, o ne gaminama šviežiai.
Kuo trumpesnis meniu – tuo šviežesnis maistas. Tai ženklas, kad virtuvėje kažkas realiai verda, kepa ir gamina, o ne tik naudoja pusfabrikačius.
2. Atkreipkite dėmesį į makaronų formas
Italams tai – didysis testas. Jeigu meniu matote tą pačią makaronų rūšį, tik su skirtingais padažais – negerai.
Jeigu meniu keičiasi formos – pici, paccheri, tagliolini, orecchiette – tai ženklas, kad virtuvė išmano savo amatą.
Skirtingos formos = tikra virtuvė, ne fabrikas turistams.
3. Nežiūrėkite į atsiliepimus – žvilgtelėkite pro duris
Klausimas ne “ką žmonės rašo”, o kas sėdi viduje?
- Ar yra vietinių?
- Ar girdisi garsus šurmulys, pokalbiai prie stalo?
- Ar padavėjas atrodo skubantis ir šiek tiek išsiblaškęs? Turintis daug darbo?
Puiku!
4. Patikrinkite duoną
Duona italų virtuvėje yra vizitinė kortelė. Jeigu ji sausa ir bekvapė, vadinasi, virtuvė neparodys nieko geresnio.
Gera duona = gera virtuvė.
5. Venkite restoranų su didžiulėmis reklamomis anglų kalba
Meniu anglų kalba yra normalu – juk Italija – turistinė šalis. Bet jeigu virš durų šviečia milžiniški užrašai:
- “BEST PASTA IN TOWN!” (liet.: Geriausi makaronai mieste)
- “HOME MADE PIZZA!” (liet.: Naminė pica)
… italai ten neina. Neikite ir jūs.
6. Pažiūrėkite, ar yra dienos pasiūlymų
Geriausias ženklas – ranka užrašyti specialūs dienos patiekalai. Tai reiškia, kad virtuvė gamina iš to, ką rado tądien turguje. Švieži ingredientai = skonis, kurio nepakartos jokie turistiniai restoranai.
7. Prieš atsisėsdami pajuskite atmosferą
Turistinių vietų energija primena oro uostus:
- padavėjai gatvėje kviečia užeiti,
- meniu laminuoti ir spalvoti (dažnai – su patiekalų vaizdais)
- ant sienų – nuotraukos su “spaghetti bolognese”.
Italai ten neina.
Ir jūs neturėtumėte.
8. Atkreipkite dėmesį į paprasčiausius patiekalus
Jeigu prie kaimyninio staliuko matote cacio e pepe (makaronų patiekalas, kurį sudaro tarkuotas pecorino romano sūris ir juodieji pipirai su tonarelliais arba spagečiais), carbonara (makaronų patiekalas, pagamintas iš riebios sūdytos kiaulienos, kietojo sūrio, kiaušinių, druskos ir juodųjų pipirų), amatriciana (padažas, pagamintas iš pomidorų, guanciale, pecorino romano arba pecorino di Amatrice sūrio, juodųjų pipirų, aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus, sauso baltojo vyno ir druskos, patiekamas su makaronais), kurie atrodo tikroviškai – gerai. Tačiau, jeigu matote geltoną tirštą padažą, primenantį grietinėlę, arba pomidorų padažą, kuris primena kečupą – „viso gero„.
9. Neikite į tuščius restoranus per pietų piką
Italijoje pietų laikas prasideda apie 12:30–13:00.
Jei tuo metu restoranas tuščias, akivaizdu – tai labai blogas ženklas.
Geras maistas = pilni staliukai.
10. Užuoskite
Paskutinė, bet turbūt pati svarbiausia taisyklė – jeigu iš virtuvės sklinda švelnus česnako, alyvuogių aliejaus ir šviežių daržovių kvapas – eikite vidun. Jeigu užuodžiate tik kepimo aliejų – valgyti ten tikrai neverta…
Italijoje skaniai pavalgyti nėra sunku – vadovaukitės tais pačiais principais, kuriais vadovaujasi vietiniai. Užtenka kelių detalių – nuo meniu ilgio iki duonos kokybės – ir jūs labai greitai atskirsite autentišką trattoria nuo turistinių pinklių. Šios taisyklės veikia visoje Italijoje – nuo Romos iki Neapolio, nuo Florencijos iki mažyčių Toskanos miestelių. Lai kita jūsų kulinarinė patirtis Italijoje tampa nepamirštamu gyvenimo įspūdžiu 🙂
P.S. Apie kavą. Kodėl italai kapučino kavą geria tik ryte ir kokią kavą „galima” gerti bet kuriuo dienos metu?
Italai kavą laiko ne tik gėrimu, bet ir kultūros dalimi. Todėl jų pasirinkimai priklauso ne nuo mados, o nuo fiziologijos, tradicijų ir maisto kultūros taisyklių, perduodamų iš kartos į kartą.
Cappuccino italams – tai pusryčių patiekalas, o ne gėrimas. Cappuccino yra tinkamas tik ryte, nes:
- jame daug pieno, todėl jis laikomas sunkiai virškinamu gėrimu; pagal itališką tradiciją, pienas tinka tik prie pusryčių – paprastai prie raguolių cornetto;
- po 11 val. pilnas skrandis pieno laikomas „per riebiu“ ir trukdančiu virškinimui, ypač jei vėliau lauks pietūs. Italai tiki, kad gerti cappuccino po pietų yra tas pats, kas valgyti desertą po deserto – tiesiog per daug.
Taigi, nerašyta taisyklė, ar net socialinė norma, kurios laikosi visi italai – po 11 valandos – jokio pieno kavoje!
Espresso – mažas, lengvas ir skirtas bet kuriuo metu. Italų caffè (mūsų vadinamas espresso) turi visai kitą paskirtį:
- jis lengvas virškinimui, nes tai tik nedidelis kiekis koncentruotos kavos be pieno;
- jame nėra kalorijų ar riebalų, todėl jis netrukdo virškinimui;
- tai energetinis impulsas, kuris tinka bet kada: ryte, po pietų, po darbo, po vakarienės ir net prieš miegą (daugelis italų nesijaučia jautrūs kofeinui).
Espresso italams – tai mažas ritualas, trumpas sustojimas, akimirka sau. Dėl to kavos barai nuolat pilni žmonių, kurie išgeria savo caffè per 20–30 sekundžių, tiesiog stovėdami prie stalo.
