Visiems puikiai pažįstama ir nepamainoma jūros druska nėra vienintelė, kuri gali slypėti jūsų virtuvės spintelėje. Šiuo metu Himalajų druska muša populiarumo rekordus – ne tik kaip gurmaniško patiekalo priedas, bet ir namų dekoro elementas – prisimenant populiarias druskos lempas. Vis dėlto ji pasižymi ir kitomis įdomiomis savybėmis. Kokios jos?
Prieš 50 milijonų metų susidūrus Indijos ir Eurazijos žemynų plokštėms ir pakilus uolienų sluoksniams, susidarė Himalajai. Ir kaip bebūtų keista, ši akmens druska kasama ne Himalajuose, o Pakistane, Pendžabo regione, Khewra druskos kasykloje. Kasykla yra antroji pagal dydį pasaulyje ir manoma, kad ji veikia nuo V a. pr. m. e. Įdomu ir tai, kad XIX a., Britų kolonijinės valdžios laikais, ši druskos kasykla buvo modernizuota, įvestos naujos kasimo technologijos. Druska buvo eksportuojama į Jungtinę Karalystę ir kitas šalis, kur daugiausia buvo naudojama pramoniniais tikslais.
Himalajų druska buvo vertinama senovės civilizacijų: graikų, romėnų, egiptiečių. Pasakojama, kad Aleksandras Makedonietis atrado šią kasyklą per invaziją į Indiją 326 m. pr. m. e. ir buvo taip sužavėtas druskos kokybe, kad įsakė savo kariams parvežti jos į Graikiją.
Viduramžiais druska buvo tokia vertinga, kad dažnai buvo naudojama apmokėjimui už prekes ir paslaugas. Iš tiesų angliškas žodis salary, reiškiantis atlyginimą, yra kilęs iš lotyniško žodžio sal, kuris reiškia druską.
Rausvą atspalvį Himalajų druskai suteikia sudėtyje esantys mineralai – geležis, magnis, kalcis, kalis ir kiti elementai. Šios druskos tirpalas laikomas steriliu, o šiandien, kai vandenynai tampa vis labiau užterštais, ji dažnai vertinama kaip viena švariausių alternatyvų jūros druskai.
Praėjusio amžiaus pabaigoje rožinę Himalajų druską pradėta naudoti kulinarijoje – šefai ir maisto mėgėjai įvertino jos savitą skonį bei tekstūrą bei ėmė plačiai naudoti įvairiuose patiekaluose. Šiandien ja gardinamas ne vienas receptas. Druskoje esantys mineralai padeda palaikyti organizmo pH pusiausvyrą, tai stiprina imuninę sistemą ir prisideda prie sklandesnio virškinimo. Be to, ši druska padeda išlaikyti skysčių balansą organizme, todėl ypač vertinama aktyviai sportuojančių ir daug prakaituojančių žmonių.
Himalajų druska naudojama kosmetologijos pramonėje – ji naudojama odos šveitiklių ir prausiklių, higienos priemonių gamyboje.
Ši druska pritaikoma ir interjere. Tai populiariosios Himalajų druskos lempos. Jų galima rasti net keleto spalvų: rožinė (ją suteikia esanti geležis); oranžinė (dėl dar didesnės geležies koncentracijos); balta (suteikia natrio chloridas); pilkšva (dėl įvairių mineralų priemaišų). Maloni rausva šviesa suteikia kambariui jaukumo, ramybės. Gajus mitas, kad Himalajų druskos lempos – valo orą, gydo kvėpavimo takų sutrikimus, stiprina imunitetą, tačiau mokslinių įrodymų, kad lempa atliktų tokias funkcijas, kol kas nėra.
Nuotrauka: hubsalt
Teigiama, kad vonios su Himalajų druska padeda išvalyti odą ir pašalinti negyvas jos ląsteles. Į vonią beriama druska gali mažinti uždegiminius procesus, raumenų skausmus ir gerinti odos būklę. Pavargusias, patinusias kojas taip pat verta pamirkyti Himalajų druskos tirpale – tai padeda sumažinti nuovargį, o oda tampa švelnesnė.
Ši druska gali būti naudinga ir kovojant su prakaitavimu, nes slopina prakaitą sukeliančias bakterijas ir nekemša porų. Dėl to ji vertinama kaip natūrali higienos ir odos priežiūros priemonė. O jei vargina tamsūs ratilai po akimis, galima išbandyti Himalajų druskos kompresus.
Himalajų druska tinka ir blogam burnos kvapui naikinti – druskos tirpalu skalaukite burną kelis kartus per dieną; taip pat ji gali padėti balinti dantis. Ši druska profilaktiškai gali pagelbėti nuo periodontito.
Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja peršalimo ligų, Himalajų druskos tirpalas gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė – verta išbandyti šiltus kompresus. O atėjus vasarai jis gali praversti ir po vabzdžio įgėlimo: sudirgusią odos vietą patepkite Himalajų druskos tirpalu.
Himalajų druska paprastai kainuoja gerokai daugiau nei įprasta akmens druska, todėl didesnė jos vertė kartais sudaro prielaidas nesąžiningai prekybai. Padirbtą ar nekokybišką rausvąją Himalajų druską galima atpažinti pagal kelis pagrindinius vizualinius, skonio ir fizinius testus. Padirbinėtojai dažnai paprastą valgomąją druską nudažo arba sumaišo su nekokybiškais priedais, kad ji įgautų rausvą atspalvį.
Štai kaip atskirti tikrą Himalajų druską:
1. Vandens testas (pats patikimiausias)
2. Spalva ir atspalviai
3. Tekstūra ir kristalų struktūra
4. Skonis ir tirpimas
5. Kilmė ir kaina
Himalajų druskoje aptinkama daugiau kaip 80 įvairių mineralų, naudingų organizmui. Ji vertinama dėl savo švarumo ir universalumo, tačiau svarbu ją laikyti papildoma, o ne stebuklinga gydomąja priemone. Sąmoningas ir saikingas naudojimas leidžia pasinaudoti jos savybėmis kasdienėje mityboje ar savęs priežiūros ritualuose, išlaikant pusiausvyrą tarp natūralumo ir sveiko požiūrio į savo gerovę.
Parengė Fausta Ivanauskaitė
Etiam vitae dapibus rhoncus. Eget etiam aenean nisi montes felis pretium donec veni. Pede…







