Iš žodžių susipinančios istorijos – žmonių gyvenimai. Natūralu, kad žmogus jaučia poreikį ne tik pasakoti savąją istoriją, bet ir įsilieti į tai, kas nepažinta. Dažniausiai tai daroma per knygas. Vis dažniau keliama mintis, kad knygos gali nukelti ne tik į neatrastus pasaulius, bet ir padėti gyti dvasiškai.

Biblioterapija – tai ne tik tekstai, bet ir kelionė emocinio atsipalaidavimo link.

Kas yra biblioterapija?

Biblioterapija – terapinis metodas, kurio metu siekiama atpažinti žmogų kamuojančias problemas, o jų sprendimui pasitelkiamos knygos. Pirmą kartą šis terminas pavartotas 1916 m. žurnale „The Atlantic Monthly“, todėl šio metodo ištakos siekia ne vieną dešimtmetį. Įprastai terapeutai klientams rekomenduoja tam tikrus grožinės literatūros kūrinius, kuriuos perskaitęs žmogus gali reflektuoti, analizuoti ir dalintis įžvalgomis. Specialistai parenka tokią skaitymo medžiagą, kuri yra patikima, veiksminga ir vedanti link norimų rezultatų.

Knygos pasirinkimo kriterijai

Egzistuoja keli pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaudamasis specialistas parenka tinkamą knygą. Pirmiausia įvertinamos žmogaus problemos, poreikiai ir siekiai. Dažniausiai ieškoma tokių kūrinių, kuriuose atsispindi panaši situacija. Pavyzdžiui, išgyvenant skyrybas, gali būti pasiūlyta knyga, kurios veikėjas patiria panašius išgyvenimus. Taip pat atsižvelgiama į skaitymo lygį – knyga neturėtų būti nei per lengva, nei per sudėtinga. Ji turėtų ne tik padėti spręsti vidinius sunkumus, bet ir ugdyti literatūrinį suvokimą. Rekomenduojama skaityti nuosekliai, kasdien, tuo pačiu metu, o pasirenkami kūriniai dažnai būna aktualūs šiuolaikiniam gyvenimui.

Pagalba ir privalumai

Vienas svarbiausių biblioterapijos aspektų – savęs pažinimas. Žmogus dažnai ieško paguodos kituose, tačiau kartais atsiranda poreikis pabūti vienam, bet ne vienišam. Tokiu atveju knyga tampa vertingu įrankiu. Skaitydamas žmogus gali atpažinti save, susitapatinti su veikėjo jausmais ir patirtimis, o tai padeda lengviau susidoroti su vidiniais išgyvenimais.

Knygos suteikia galimybę pažvelgti į situacijas iš šalies, atrasti naujus problemų sprendimo būdus, sumažinti savigraužą. Dažnai atsiranda palengvėjimo jausmas suvokus, kad tam tikros patirtys yra universaliai žmogiškos. Net ir tuomet, kai realioje aplinkoje trūksta pavyzdžių ar palaikymo, literatūros veikėjai gali tapti savotiškais bendrakeleiviais.

Reflektuojant perskaitytą turinį – tiek individualiai, tiek grupėje – dažnai palengvėja emocinė būsena. Biblioterapija gali būti naudinga susiduriant su depresija, potrauminiu stresu ar socialiniu nerimu. Šio proceso metu žmogus gali laisvai išreikšti savo mintis ir jausmus, kylančius skaitant. Grupinėse veiklose papildomai stiprėja bendruomeniškumo jausmas.

Svarbus ne tik santykis su tekstu, bet ir diskusija su terapeutu. Knygos nerekomenduojama rinktis atsitiktinai, nes tokiu atveju ji gali neturėti pageidaujamo poveikio. Šis metodas tinka įvairaus amžiaus žmonėms ir gali būti taikomas tiek individualiai, tiek grupėje.

Dar vienas svarbus aspektas – emocinis atstumas. Skaitydamas žmogus analizuoja ne savo, o veikėjo patirtį, todėl apie sudėtingas temas kalbėti tampa lengviau. Ilgainiui šis santykis leidžia subtiliai pereiti prie asmeninių išgyvenimų.

Vienas didžiausių biblioterapijos privalumų – prieinamumas. Svarbiausia, kad pasirinkta knyga būtų įdomi ir atlieptų skaitytojo patirtį bei lūkesčius.

Galima daryti prielaidą, kad daugelis žmonių yra išbandę biblioterapiją net to nesuvokdami. Įsitraukimas į istoriją, susitapatinimas su veikėjais ar siekis pabėgti nuo kasdienybės – visa tai yra šio metodo dalis. Ieškantiems bendruomenės verta pasidomėti vietinėmis bibliotekomis ar skaitytojų klubais, kuriuose organizuojami tokio pobūdžio užsiėmimai. Biblioterapija šiuo metu vis labiau populiarėja, todėl tai gali būti puiki proga ją atrasti iš naujo.