Ar Kalėdoms iš vis yra reikalinga eglutė? Toks klausimas turbūt iškyla retai… Daugelis mūsų neįsivaizduojame didžiųjų metų švenčių be šio simbolio, tapusio giliai įsišaknijusia ir džiuginančia tradicija. Tačiau vis daugiau kalbant apie ekologiją ir tvarumą, netyla diskusijos, kuri – natūrali, ar dirbtinė Kalėdų eglė yra aplinką labiau tausojantis pasirinkimas.
Na taip – tvariausias, etiškiausias ir ekologiškiausias pasirinkimas būtų eglutės nepirkti visai. Tačiau visiems tiems, kurie šio pasirinkimo net nesvarsto, pateiksime pagrindinius faktus apie natūralias ir dirbtines eglutes.
Natūralios Kalėdų eglutės
Vien JK kiekvienais metais Kalėdiniu laikotarpiu parduodama daugiau nei 7 mln, o JAV – 30 mln natūralių eglučių, Lietuvoje šis skaičius siekia apie 10 tūkst. Ir ne – eglučių mūsų miškuose Kalėdoms niekas nekerta, šiai šventei kertamos eglės yra auginamos specialiuose ūkiuose. Beje, viso sodinimo ir kirtimo ciklo metu juose kasmet nukertama maždaug dešimtadalis medžių.
Natūralių eglučių privalumai:
- Anglies sekvestracija: Kalėdinės eglutės iki populiaraus 1,80 m aukščio užauga per 7-10 metų. Visus tuos metus augdamos iš atmosferos jos sugeria anglies dioksidą ir suteikia buveines laukinei gamtai.
- Biologiškai suįrančios: natūralūs medžiai yra biologiškai suįrantys ir po naudojimo juos galima kompostuoti, paversti mulčiu arba perdirbti.
- Atsinaujinantys ištekliai: eglučių auginimo ūkiai dažnai veikia tvariai ir vieną nukirtus, naujai pasodindami nuo vieno iki trijų medžių.
- Vietinis tiekimas: perkant vietoje auginamą medį, sumažėja transportavimo metu išmetamų teršalų kiekis.
- Estetika ir kvapas.
Trūkumai:
- Auginimui naudojama chemija: daugumoje ūkių prekinei eglučių išvaizdai užtikrinti, auginimui yra naudojami pesticidai ir trąšos, kurie, žinoma, gali pakenkti aplinkai.
- Utilizavimas: Jei natūralūs medžiai nėra kompostuojami, mulčiuojami ar kitaip perdirdami, jie gali atsidurti sąvartynuose, kur irdami į aplinką išskiria metano dujas.
- Etinis aspektas: gyvo medžio kirtimas tokiai paskirčiai kelia etinius klausimus pagarbos gamtai ar gyvybės saugojimo aspektais.
Dirbtinės Kalėdų eglutės
Dirbtinės Kalėdų eglutės yra kur kas retesnis pasirinkimas, lyginant su natūraliomis, tačiau vis dažniau patraukia vartotojų dėmesį, kadangi tobulėjant gamybos technologijoms, išgaunamas vis natūralesnis ir estetiškesnis vaizdas.
Dirbtinių eglių privalumai:
- Ilgaamžiškumas: Dirbtinės eglės gali būti pakartotinai naudojamos daugelį metų.
- Patogumas: jos nereikalauja priežiūros ir nesukelia netvarkos. Dirbtines eglutes galima pasipuošti ganėtinai anksti, nesibaiminant spyglių nubyrėjimo.
- Finansinis aspektas: natūralių eglučių kainos nėra mažos, dirbtinė eglė keleto metų laikotarpyje tampa finansiškai patrauklesniu variantu.
- Gyvo medžio išsaugojimas: kiekvienais metais nepirkdami gyvos eglės, sumažinate jų kirtimą.
Trūkumai:
- Anglies pėdsakas: dirbtinės eglės paprastai gaminamos iš PVC ir plieno. Gamybos metu sunaudojama daug energijos bei išskiriama nemažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Paskaičiuota, kad vienos 2m aukščio eglutės gamybos procesas palieka apie 40kg anglies dioksido pėdsaką. Liūdna statistika rodo, kad įsigijus, jos vidutiniškai naudojamos tik 4 metus.
- Biologiškai neskaidomos: dirbtinos eglutės nėra perdirbamos ir, patekusios į sąvartynus, suįra tik per kelis šimtus metų.
- Transportavimas: Dauguma dirbtinių eglių yra gaminamos Kinijoje, todėl jų anglies pėdsakas, susijęs su jų transportavimu, dar padidėja.
Tačiau paskaičiuota, kad dirbtinę eglę naudojant 10 metų, šis pasirinkimas tampa tvaresniu ir kompensuoja pradinį jos poveikį aplinkai.
Gyvos eglutės vazonuose dažnai išsprendžia tiek tvarumo, tiek etines problemas. Toks pasirinkimas nėra finansiškai patraukliausias variantas, tačiau švenčių metu jas tinkamai prižiūrint, vėliau galima pasodinti lauke.
