Kai galvojame, kaip technologijos vystosi ir keičia mūsų gyvenimą, mūsų mintys tikriausiai sukasi apie išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir kitus įrenginius, su kuriais susiduriame kasdien. Tačiau būtent statybų pramonė pastaraisiais metais patyrė įdomiausių naujovių, ypač susijusių su betonu.
Nuo ekologiškesnių maišymo metodų iki betono, kuris tiesiogine prasme gali „išgydyti” save, naujos betono technologijos suteikia iš pažiūros naujas ir neribotas galimybes statybų ateičiai!
3D spausdinimas
3D spausdinimas tradiciškai buvo plastikų ir epoksidinių dervų sfera, tačiau dabar sąraše yra ir betonas. Technologijos kuriamos Nyderlanduose, JAV ir kitur, siekiant sukurti betono mišinius, kurie gali būti naudojami 3D spausdinimui. Betoniniai 3D spausdintuvai turi galimybę ne tik greitai pagaminti konstrukcijas, bet ir tiksliai suformuoti konstrukcijas, kurias itin sunku, o kartais ir neįmanima atlikti tradiciniais metodais. Kadangi ši nauja betono technologija tampa vis labiau paplitusi, ji gali būti naudojama nebrangiai ir efektyviai kuriant būstus bendruonemėms, kuriose itin trūksta gyvenamųjų patalpų. Čia galite pažiūrėti, kaip statomas namas 3D spausdintuvu.
„Lankstus” betonas
Betonas tikrai nėra pirmas dalykas, kuris ateina į galvą galvojant apie žodį „lankstus“, tačiau Mičigano universiteto mokslininkai tai padarė! Į tradicinius betono mišinius įmaišę kvarcinio smėlio ir polivinilo alkoholio pluošto, jie sukūrė naują betono rūšį, kuri yra 500 kartų atsparesnė įtrūkimams. Jis yra šiek tiek lengvesnis, todėl jį lengviau naudoti ir atnaujinti, kai to prireikia. Tokios betono naujovės, kaip ši, gali turėti didžiulę įtaką pastatų ir tiltų konstrukciniam saugumui didelio seisminio aktyvumo zonose. Be to tai gerokai prailgina betono gyvavimo ciklą, kadangi būtent įtrūkimai, atsiradę betono paviršiuje, leidžia į konstrukciją skverbtis drėgmei ir laikui bėgant ją ardyti.
Eko betonas („Žaliasis” betonas)
Kuriami keli nauji betono tipai, kurie padeda sumažinti statybos poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, betono mišinyje naudojant magnio sulfatą arba lakiuosius pelenus (atliekas, susidarančias deginant anglį), sumažėja bendras anglies pėdsakas ir sunaudojama daug mažiau vandens. Nauda yra dvejopa: anglį deginančios elektrinės gali panaudoti likusius lakiuosius pelenus, o tai reiškia mažiau atliekų, o pats betonas į atmosferą grąžina mažiau CO2. Tai tvarus sprendimas, nepakenkiantis bendram betono stiprumui ir kokybei.
Lengvas betonas
Nors aukščiau minėtas lankstusis betonas yra gana lengvas, yra ir kitų naujų betono tipų, kurie yra dar lengvesni. Betoną derinant su anglies pluoštu – medžiaga, žinoma dėl neįtikėtino lengvumo ir stiprumo derinio, gaunamas dar plonesnis ir lengvesnis mišinys, kuris yra tvirtas ir atsparus korozijai. Tai taip pat panaikina sandariklių ir kitų barjerinių dangų poreikį, todėl taupomas laikas, pinigai ir ištekliai.
Marso betonas
Taip, jūs perskaitėte teisingai: mokslininkai kuria naujoves, kurios gali atlaikyti net atšiaurią Marso aplinką. Panaudodami medžiagas, kurių Raudonojoje planetoje gausu, jie sukūrė betono tipą, kuris yra dvigubai stipresnis už tą, kurį tradiciškai naudojame Žemėje. Pavyzdžiui, vanduo pakeičiamas siera, nes vanduo Marse yra ribotas išteklius. Nors Marso betoną nebūtinai naudosime Žemėje, tačiau ji gali būti labai svarbi, jei žmonės kada nors bandytų Marse sukurti koloniją.
Pralaidus betonas
Potvyniai yra pagrindinė daugelio pasaulio miestų problema, daugiausia dėl to, kad betonas ir asfaltas neleidžia vandeniui prasiskverbti į žemę, kur jis gali būti absorbuojamas. Betoną, kaip ir daugelį kitų statybinių medžiagių, paprastai reikia sandarinti nuo vandens, nes drėgmė, patekusi į betono ertmes, užšalimo-atšilimo ciklais jį ardo. Iš esmės pralaidus betonas dar negali išspręsti temperatūros pokyčių poveikio – jis yra akytojo betono rūšis, leidžianti vandeniui prasiskverbti iki žemės. Galbūt ateityje jis bus ištobulintas iki galimybės naudoti ir šaltosiose klimato zonose.
Savaime „sugyjantis” betonas
Galbūt viena iš keisčiausių bei neįtikėtiniausių pastarųjų metų naujovių yra betono, kuris gali „susigydyti” pats, kūrimas. Biobetonui naudojamos specialios bakterijos, kurios įtrūkus ar pažeidus sukuria į klijus panašią medžiagą. Ši baltymų ir cukraus sekrecija sukietėjus sudaro kalkakmenį arba kalcitą, kad sustiprintų betoną ir visiškai užsandarintų tarpą. Nors savaime „sugyjantis” betonas vis dar yra bandymų ir testavimo stadijose, jis galėtų sutaupyti daug priežiūros ir keitimo išlaidų, taip pat sukurti žymiai saugesnes konstrukcijas.
Permatomas betonas
Permatomas betonas gali pakeisti požiūrį į pastatus, grindinį, ženklus ir šviestuvus. Permatomo audinio sluoksnius derinant su smulkiagrūdžiais betono mišiniais, sukuriama medžiaga, kuri leidžia šviesai, šešėliams ir net spalvoms prasiskverbti neprarandant betono stiprumo ar ilgaamžiškumo. Ši nauja betono technologija galėtų pakeisti plastikinius langų, iškabų ir kitus sprendimus, todėl pastatai būtų ne tik tvirtesni, bet ir saugesni.
