Menas visada buvo vaizduotės ir ribų plėtimo sfera, tačiau pastaraisiais metais kai kurie kūriniai sulaukė pasaulinio dėmesio labiau dėl savo įžūlių koncepcijų bei šokiruojančių pardavimo kainų, nei dėl tradicinio estetinio patrauklumo. Nuo banano, priklijuoto prie sienos lipnia juosta, iki smulkintuvuose sunaikintų piešinių, šios keistos meno išraiškos formos, regis, sulaukė atgarsio tik dėl už juos sumokėtų žandikaulius atveriančių sumų.
Taigi, kur krypsta mūsų žvilgsniai, kai meną lydi pinigai? Mūsų TOP penketukas:
1. Banksio susinaikinantis paveikslas arba „Meilė šiukšlinėje” 2018m.
2002 metais menininkas purškimo ant drobės technika sukurtas paveisklas „Mergaitė su balionu” (Girl with Balloon) netikėtai save susinaikino iš karto po jo pardavimo aukcione 2018-aisiais. Tuo metu menininko anonimo, save pasivadinusio Banksy, paveikslas buvo parduotas beveik už 1 185 000 EUR Sotheby’s aukcione Londone. Sulig aukciono plaktuko kaukštelėjimu, įsijungė paveikslo rėme įmontuotas popieriaus smulkintuvas ir drobė ėmė slysti žemyn, po rėmu atiduodama tik meno kūrinio skiautes. Smulkintuvas išsijungė, kai maždaug pusė drobės buvo jau supjaustyta. Banksy teigė, kad šis aparato išsijungimas nebuvo suplanuotas ir turėjo visiškai sunaikinti kūrinį. Jo paveikslas buvo patalpintas giliame rėme ir buvo prijungtas prie elektros tinklo dėl neva lengvesnio apšvietimo sprendimo, kas, akivaizdu, maitino ir rėme paslėptą smulkinimo įrenginį. „Sotheby’s“ teigė, kad apie paslėptą mechanizmą nieko nežinojo.
Po meno kūrinio sugadinimo vyko derybos su pirkėju dėl pardavimo patvirtinimo, buvo sutarta, kad sandoris įvyks pilna pradine kaina. Kūrinys iš „Girl with Balloon” (Mergaitė su balionu) buvo pervadintas į „Love is in the Bin” (Meilė šiukšlinėje). Tuo metu buvo prognozuojama, kad paveikslo susinaikinimo aktas padidins meno kūrinio vertę. Anot aukcionų namų „Sotheby’s”, tai yra pirmas meno kūrinys pasaulyje, sukurtas gyvai aukciono metu.
2021-aisiais „Love is in the Bin” (Meilė šiukšlinėje) parduotas už beveik 22 mln. eurų
2. Auksinis Mauricijaus Cattelano tualetas „America” 2016 m.
„Amerika” – skulptūra, kurią 2016 metais sukūrė italų menininkas Mauricijus Cattelanas. Tai satyrinio meno pavyzdys – pilnai veikiantis tualetas, pagamintas iš 18 karatų aukso.
Tualetas buvo specialiai sukurtas Solomono R. Guggenheimo muziejui Niujorke. Jis buvo pagamintas liejykloje Florencijoje, išlietas iš kelių dalių, kurios vėliau buvo suvirintos. Auksinis klozetas buvo pastatytas viename iš muziejaus sanitarinių mazgų, o lankytojai juo iš tiesų galėjo naudotis.
Klozetas buvo pagamintas iš 103 kg aukso, kurio vertė 2019 m. rugsėjį buvo daugiau nei 4 mln. JAV dolerių, o kaip meno kūrinys, jis buvo įvertintas net 6 mln. JAV dolerių.
Auksinis tualetas 2019 metais buvo pavogtas iš Blenheimo rūmų Jungtinėje Karalytėje, kur buvo laikinai eksponuojamas kartu su kitais Cattelan’o darbais. Manoma, kad jis buvo išlydytas ir parduotas kaip taurusis metalas.
3. Tomo Friedmano nematoma skulptūra „Untitled (A Curse)” (Be pavadinimo arba „prakeiksmas”) 1992 m.
1958 m. menininkas Yves’as Kleinas apvertė Paryžiaus meno pasaulį su labai ritualizuota konceptualiąja paroda legendinėje Iris Clert galerijoje. Instaliacija, pavadinta „Le Vide“ (Tuštuma), susideda iš absoliučiai nieko – nieko, tai yra, išskyrus jausmingą grynos erdvės patirtį. Kleinas tyrinėjo kosmoso paslaptis: nuo garsių vienspalvių paveikslų, nupieštų patentuotu „Tarptautiniu Kleino mėlynu“ atspalviu, iki dar paslaptingesnio paveikslo „Ci-gît l’espace“ (Čia guli erdvė), užbaigto prieš pat ankstyvą mirtį 1962 m. nuo padidėjusios jautrumo būsenos.
Po trisdešimties metų, už tūkstančių kilometrų savo studijoje Niujorke, jaunas amerikietis – konceptualus menininkas – Tomas Friedmanas nesąmoningai atkūrė Yveso Kleino dvasią savo paslaptingoje (ne)skulptūroje „Be pavadinimo (prakeikimas)“, 1992 metais. Friedmanas persmelkia savo kūrinius savotiška transcendentine, telekinetine energija ir meta iššūkį standartams, kurie nubrėžia, kokia skulptūra gali būti, ir tuo pačiu kviečia žiūrovą dalyvauti jausmingame savęs tyrinėjimo rituale.
Savo mįslingame darbe „Be pavadinimo (prakeikimas)“ Tomas Friedmanas pateikia žiūrovui paprastą pakylą, ant kurios, rodos, niekas nestovi. Tačiau, kaip ir Yves’o Kleino „Tuštuma“, Friedmano pakyla tuo pačiu metu ir nieko, ir kažką laiko, nes erdvė virš jo buvo prakeikta!
Mintys apie buvimą ir nebuvimą; Friedmano prakeiktas oras suaktyvina žiūrovo vaizduotę, o kartu sužadina erdvės, kuri dabar stebuklingai tapo suvokiama, jausmą. Autorius tarsi ritualizuoja kūrybinį procesą, kuriame ir menininkas, ir žiūrovas dalyvauja kūrybiniame procese.
Christies aukcionų platformoje pateikiama informacija, kad nematoma Tomo Friedmano skulptūra buvo parduota už 22 325 svarų sterlingų.
3. Džefo Koonso oranžinis „Balloon Dog” 1994-2000 m.
„Balloon Dog” (Šuo iš baliono) – amerikiečių menininko Džefo Koonso skulptūrų serija. Yra įvairių šios skulptūros, pagamintos 1994–2000 m., versijų, kurių kiekviena skiriasi tik savo spalva (mėlyna, rožinė, geltona, oranžinė ir raudona). Visos jos pagamintos iš nerūdijančio plieno, naudojant skirtingas dangas, kad būtų išgaunamos atitinkamos spalvos.
„Balloon Dog” yra Koons’o „Celebration” meno kūrinių serijos dalis ir yra viena iš daugelio skulptūrų, įkvėptų pripučiamų personažų, įskaitant gulbę (2004–2011), triušį (2005–2010) ir beždžionę (2006–2013). Koonsas apie šią kolekciją sakė: „Man visada patiko balionų formos gyvūnai, nes jie panašūs į mus… Mes esame balionai. Jūs įkvėpiate ir tai yra optimizmas. Jūs iškvepiate, ir tai tarsi simbolis – mirtis“.
2013 m. „Balloon Dog“ (oranžinis) Christie’s aukcione buvo parduotas už 58,4 mln. USD. Ir tai yra ketvirtas brangiausias pasaulyje aukcione parduotas gyvo menininko darbas.
4. Piero Manzoni konservuoti ekskrementai „Artist’s Shit”, 1961 m.
„Menininko šūdas” (ital. Merda d’artista) – italų menininko Piero Manzoni 1961 m. antimeninis kūrinys. Darbą sudaro 90 vienetų 4,8 x 6,5 cm skardinių, kurių kiekviena užpildyta 30 gramų jo išmatų.
Autoriaus pažįstamų teigimu, skardinės buvo skirtos „iššaukiančiam pasityčiojimui iš meno pasaulio, menininkų ir meno kritikos”.
Sotheby’s aukcione 2007 metais viena tokia skardinė buvo parduota už 124 000€. 2008 m. spalį „Sotheby’s“ buvo pasiūlyta skardinę pažymėtą numeriu 83 parduoti už 50 000–70 000 svarų sterlingų. Ji parduota už 97 250 svarų sterlingų. 2015 m. skardinė Nr. 54 Christies aukcione parduota už 182 500 svarų sterlingų. Dar viena skardinė 2016 m. meno aukcione Milane buvo parduota už rekordinę sumą – 275 000€. Reiktų pažymėti, kad iš pradžių skardinės turėjo būti vertinamos pagal jų ekvivalentinį svorį auksui – 1961 m. kiekviena maždaug po 37 USD. Beje, skardinės pagamintos iš plieno, jų negalima peršviesti rentgenu ar skenuoti, kad būtų nustatytas tikrasis jų turinys, o atidarius skardinę, ji būtų praradusi vertę. Taigi, kas iš tiesų buvo užkenservuota „Artist’s Shit“ skardinėje ilgą laiką nebuvo žinoma.
Manzoni mirė sulaukęs vos 29 metų, vos praėjus dviems metams nuo savo skardinių meno sukūrimo. Dėl didelio alkoholio kiekio vartojimo jis susirgo kepenų liga.
Po autoriaus mirties skardines įsigijo Pompidou muziejus Paryžiuje, ir Modernaus meno muziejus Niujorke. Tačiau reiktų pažymėti, kad net 45 iš 90 originalių skardinių šiai dienai yra susprogusios, kaip Manzoni ir tikėjosi, jas kurdamas. Savo draugui jis yra sakęs: „Tikiuosi, kad šios skardinės sprogs kolekcininkų vitrinose“ (nuo apšvietimo skleidžiamos šilumos).
Tik vėliau paaiškėjo, kad Piero Manzoni savo skardines užpildė ne „Merda d’Artista” (itališkai: menininko išmatos), o gipsu. Tačiau ar tai svarbu? Ir ar koncepcija vis dar galioja?
Idėja vis dar svarbi; paslaptis vis dar egzistuoja, ta įtampa, kuri slypi už visų istorijų, pavertė idėją menu. Žiūrovo laikymas nežinioje buvo ir yra labiausiai intriguojanti dalis.
5. „Comedian” 2019 m. Istorija apie ant sienos priklijuotą bananą
„Komiku“ pavadintas kūrinys taip pat tapo sensacija, kai 2019 m. gruodžio mėn. galerijoje „Art Basel“ Majamyje buvo parduotas už 120 000 USD. Parodos metu taip pat buvo parduoti dar du šio kūrinio leidimai.
Tai Mauricijaus Cattelano kūrinys (to paties, kuris sukūrė auksinį tualetą) ir yra jo personalinės parodos „WE” dalis. Pats bananas šviežumo sumetimais yra reguliariai keičiamas kas dvi ar tris dienas ir nėra parduodamas kaip ypatingas objektas. Kartą atsitiktinai bananą parodoje suvalgė vienas lankytojas, nes „buvo alkanas”. Tai tapo sencacija, tačiau po įvykio buvo tiesiog priklijuotas naujas bananas, nes paties meno kūrinio vertė nėra konkretus fizinis objektas.
Visgi, „Comedian“, kažkuriam kolekcininkui iš ties pasiteisino: vienas iš trijų meno kūrinio „leidimų“ 2024-ųjų pabaigoje viršijo visas prognozes, kai buvo parduotas už 6,24 mln. USD. Pardavimo metu aukciono vedėjas Oliveris Barkeris kūrinį apibūdino kaip „ikonišką“ ir „trikdantį“, juokaudamas, kad banano pardavimas aukcione yra „žodžiai, kurių niekada nemanęs, kad pasakys“.
Netrukus po pardavimo aukcionų namai „Sotheby’s“ atskleidė, kad kūrinį įsigijo kinų kolekcionierius ir kriptovaliutų platformos įkūrėjas Justinas Sunas. Jam, kaip aukciono laimėtojui, atiteko lipnios juostos rulonas ir vienas bananas, taip pat autentiškumo sertifikatas ir oficialios meno kūrinio įrengimo instrukcijos. „Comedian“ yra konceptualus meno kūrinys, o tikrosios fizinės medžiagos pakeičiamos su kiekviena instaliacija, todėl banano suvalgymas nereiškia meno kūrinio sunaikinimo.
Pats Cattelanas darbą „Comedian“ apibūdino kaip apkalbų ir komentarų objektą. Kalbėdamas su vienu meno laikraščiu 2021 m., jis sakė, kad tai „ne pokštas“, o savo instaliaciją pavadino „apmąstymu to, ką vertiname“.
Taigi, kas yra menas? Kaip nustatyti jo piniginę vertę? Kiek vertas menininko darbas? Ir kaip nustatyti, kas apibrėžiama kaip menas? Šie pavyzdžiai pabrėžia meno pasaulio gebėjimą provokuoti, kvestionuoti ir iš naujo nubrėžti ribas. Jie atspindi susižavėjimą reginiu, konceptualią mintį ir įžūlumą. Yra sakoma, kad jei menas nesukelia jokių jausmų, minčių ar išgyvenimų, jis tėra eilinė dekoracija.