Populiarėjanti tvaraus interjero dizaino praktika rodo nuoširdų atsidavimą aplinkos išsaugojimui. Interjero dizaino srityje tvarumas apima daugybę projekto aspektų, kuriais siekiama sukurti ilgalaikį, aukštos kokybės dizainą, darantį minimalų poveikį aplinkai. Tvarumo siekianti interjero dizaino sfera labai kruopščiai renkasi aplinkai nekenksmingas statybines medžiagas, taip pat atsižvelgia į ilgalaikius taupymo sprendimus ir kliento gerovę.
Tvarumo reikšmę interjero dizaine sąlygoja šie veiksniai:
- Tvarių medžiagų naudojimas: dabar dizaineriai atsižvelgia į medžiagų gyvavimo ciklą ir ilgalaikį poveikį aplinkai. Jie atidžiai įvertina poveikį visais tvarių statybinių medžiagų gamybos ir šalinimo etapais.
- Tvarumo koncepcijos plėtra: tvariųjų medžiagų svarba užima esminį vaidmenį planuojant projektą. Architektai ir interjero dizaineriai stengiasi propaguoti šią koncepciją visame pasaulyje, pripažindami, kad tvarumas yra pagrindinis kiekvieno žmogaus pasirinkimas.
- Pasaulinis poveikis aplinkai ir psichologinė gerovė: darniosios medžiagos sensta kartu su mumis, tapdamos svarbiais mūsų pačių istorijos elementais. Jos saugo istorijas ir sukelia gėrio jausmą, daro įtaką mūsų mąstysenai ir kasdienio gyvenimo pasirinkimams.
Dizaino tendencijos visose srityse keičiasi pašėlusiu greičiu. Vaikydamiesi jų, mes keičiame dar gerus, nenusidėvėjusius ir funkcionalius daiktus naujais, taip prisidėdami prie vis didėjančios pasaulinės taršos problemos. Vis gi, interjero dizaino projektai vis labiau atsigręžia į tvarumo koncepciją, atskleisdami grožį ilgalaikėse tendencijose, neutralumu kvėpuojančiose erdvėse su natūraliais ir ilgaamžiais paviršiais, perdirbtomis medžiagomis, maksimaliu energijos resursų taupymu bei vartotojiško požiūrio siaurinimu.
Žmonėms ir aplinkai „draugiškos” medžiagos interjere:
- Perdirbtas plienas: naudodami perdirbtą plieną, galime gerokai sumažinti energijos sąnaudas, atliekas ir taršą, susijusią su geležies rūdos, anglies ir kalkakmenio gavyba. Pavyzdžiui, plieninei skardinei iš perdirbtų medžiagų pagaminti reikia 75 % mažiau energijos nei gaminant ją iš pirminių žaliavų.
- Avies vilna: ji yra tvarus ir greitai atsinaujinantis išteklius. Vilna yra 100% natūralus pluoštas, kurį ištisus metus augina avys, vartojančios natūralius atsinaujinančius produktus kaip saulės energija, vanduo, grynas oras, žolė. Vilna yra lengvai perdirbama, o nebenaudojama greitai suyra nepalikdama šalutinių kenksmingų atliekų.
- Augalinės poliuretano standžiosios putos: šios putos, gaminamos iš tokių medžiagų kaip jūros kopūstai, kanapės ir bambukas, naudojamos izoliacijai ir baldams gaminti.
- Regeneruota mediena: naudojant regeneruotą medieną, mažėja naujai gaunamų medžiagų poreikis.
- Bambukas: jis yra ekologiškas, antibakterinis ir 100 % biologiškai suyrantis pasirinkimas, jei nėra chemiškai apdorotas.
- Kanapių spalių „betonas” (angl. hempcrete), oficialiai vadinamas kanapių biokompozitu: ši, į betoną panaši medžiaga yra tvirta, ilgaamžė, lanksti, pralaidi orui, atspari pelėsiui ir ugniai. Kanapių spaliai yra vietinė, greitai atsinaujinanti ir dėl to gamtos išteklius tausojanti statybinė medžiaga.
- Kamštinė medžiaga: nuo kamštinio medžio renkama tik žievė, todėl jis gali toliau augti nenukirstas.
- Šiaudai: jiems pagaminti reikia nedaug energijos ir jie yra atsinaujinantys ištekliai.
- Ekologiška medvilnė: auginama be pesticidų, herbicidų ir cheminių trąšų, todėl yra naudinga sveikatai ir aplinkai.
- Veltinis: tai mažą poveikį daranti ir visiškai biologiškai skaidi medžiaga, naudojama užuolaidoms ir baldams gaminti.
- Džiutas: efektyvi ir atsinaujinanti medžiaga. Panašiai kaip bambukas, jis greičiau nei medžiai sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį, todėl dažnai naudojamas kilimams ar kitiems dekoro elementams gaminti.
- Akmuo: natūrali, tvari medžiaga, kurią galima naudoti grindims, sienoms ir paviršiams. Yra daug akmens rūšių, kurių kiekviena pasižymi unikaliu charakteriu ir savybėmis, todėl interjero dizaineriams tai yra universalus ir ekologiškas pasirinkimas. Nors marmuras yra dažnai interjero dizaine naudojama medžiaga, svarbu pripažinti, kad tam tikros marmuro rūšys kelia susirūpinimą dėl tvarumo, nes jos intensyviai išgaunamos, o jų prieinamumas gali būti sudėtingas. Marmuro gavyba gali turėti didelį poveikį aplinkai, įskaitant miškų kirtimą, buveinių naikinimą ir papildomą anglies dioksido išmetimą. Be to, aukštos kokybės marmuro kiekis yra ribotas, todėl labai svarbu apsvarstyti alternatyvias tvaraus interjero dizaino galimybes. Dizaineriai gali rasti naujoviškus pakaitalus, pavyzdžiui, dirbtinį kvarcą, perdirbtą stiklą ar porcelianines plyteles, kurie imituoja marmuro išvaizdą ir pojūtį, kartu sumažinant naudojamus gamtos išteklius.
Vienas iš svarbiausių tvaraus interjero dizaino aspektų yra perdirbtų medžiagų naudojimas. Naudojant perdirbtas medžiagas galima sumažinti naujų išteklių poreikį ir poveikį aplinkai, susijusį su žaliavų gavyba ir gamyba. Naudojant perdirbtą plieną, regeneruotą medieną, pakartotinai naudojamą tekstilę, stiklą ir net plastiką, ne tik pašalinamos atliekos iš sąvartynų, bet ir sumažinamas energijos suvartojimas ir išmetamų teršalų kiekis, paprastai susijęs su naujų medžiagų gamyba. Be to, perdirbtos medžiagos suteikia dizainui unikalų charakterį ir istoriją, sukuria autentiškumo ir aplinkosauginio sąmoningumo jausmą. Rinkdamiesi perdirbtas medžiagas, atliekame svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, skatindami išteklių tausojimą ir kurdami tvaresnę ateitį.
